„Laikas ėjo ne mūsų naudai. Iš pradžių arenos projektas beveik dvejus metus pragulėjo stalčiuje, o prasidėjus statyboms sparčiai brango ir visos medžiagos, ir energetiniai resursai“, – vakar „Panevėžio balsui“ sakė miesto Tarybos sekretoriato vyriausiasis sporto specialistas Vidmantas Urbonas.
Tačiau, dienraščio pašnekovo duomenimis, Vyriausybė neseniai priėmė sprendimą, kuriuo Panevėžio arenai jau anksčiau patvirtintą 50 milijonų litų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų leido padidinti iki 70 milijonų litų.
Prie skirtų 50 milijonų litų Savivaldybė arenos statybai kofinansuoti jau yra prisidėjusi 15 milijonų litų. Paklaustas, kiek miestas iš savo kišenės turės atseikėti, kad gautų papildomus 20 milijonų litų, Tarybos sekretoriato vyriausiasis sporto specialistas apskaičiavo, jog šįkart Savivaldybės indėlis turėsiąs būti apie 6 milijonus litų.
Birželio mėnesį miesto Taryba nusprendė pasiskolinti 17,5 milijono litų Panevėžio pramonės ir logistikos parko infrastrūktūrai sukurti. Šio projekto kaina – 35 milijonai litų, ir norėdama sulaukti Europos Sąjungos paramos Savivaldybė privalo pusę numatomų darbų vertės finansuoti pati.
Paėmus 17,5 milijono litų paskolą iš 60,5 milijono litų siekusio šių metų Savivaldybės skolinimosi limito beliko mažiau kaip trys milijonai.
Vyriausiasis sporto specialistas V.Urbonas į klausimą, iš kur Savivaldybė ims 6 milijonus litų papildomai Europos Sąjungos paramai arenos statybai gauti, atsakė, jog tai spręs miesto Taryba.
„Be to, turime pažadų ir iš Vyriausybės. Kitas dalykas – pasiskolinti pinigai juk grįžta“, - tvirtino dienraščio pašnekovas.
V.Urbonas teigė neabejojąs, kad Panevėžio universali sporto ir pramogų arena bus atidaryta kaip planuota – spalio 1-ąją, ir pranešė, jog šio komplekso infrastruktūrai, visų pirma Nemuno ir Parko gatvių žiedinei sankryžai įrengti, daugiau kaip trys milijonai litų jau yra gauta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.