Dar visai nesenai užteko vieno turto vertintojo išvados, kuri tikdavo ir klientui, ir bankui. Dabar ieškodami reikiamo įvertinimo išvados klientai nepagaili ir kelių šimtų litų, kuriuos praranda sumokėję avansu už vertinimo paslaugas. O kai kurių kompanijų turto vertintojai ir iki šiol dirba neimdami išankstinio mokesčio, nors pasitaiko atvejų, kad vertina tiesiog veltui. Prieš pateikdami bankui palankiausias vertinimo išvadas, klientai būna susidūrę su bent keliais turto vertintojais iš skirtingų kompanijų.
Reikiama suma neįvertino
Šiuo metu sostinėje butą perkantis Algirdas Lukšys LŽ pasakojo, kad buto įvertinimo darbai užtruko, nes NT objektą teko vertinti kelis kartus.
Be to, jis pastebi, kad šiuo metu, kitaip nei anksčiau, turto vertintojai vertinti objektų vis rečiau vyksta savo transportu ir prašo klientų, kad juos pasiimtų iš biurų ir parvežtų atgal.
"Perku dviejų kambarių butą už 270 tūkst. litų. Bankas suteikia 320 tūkst. litų paskolą, tiek man užtektų tą butą ir įsirengti, turiu dar ir savo santaupų. Todėl prireikė, kad perkamas turtas būtų tiek ir įvertintas - 320 tūkst. litų. Kreipiausi į turto vertintoją, kuris telefonu pasakė, kad gal ir įmanoma tiek įvertinti, nuvykome į vietą, o kitą dieną jis man pranešė, kad butą gali įvertinti tik 285 tūkst. litų ir nė tūkstančiu daugiau. Todėl neturėjau kitos išeities, o tik atsisakyti tokio vertinimo", - pasakojo pašnekovas. Vėliau bankas jam rekomendavo kitą turto vertintoją, kuris perkamą būstą įvertino 310 tūkst. litų suma. "Nors šis vertinimas manęs irgi netenkino, tačiau neliko kitos išeities, tik jį pasiimti. Tiesa, antrasis turto vertintojas dar prieš vykstant į butą paprašė sumokėti 150 litų. Tuo metu pirmasis sakė, kad susimokėsiu tik pasiimdamas vertinimo išvadas. Sutikau su antro vertintojo pateikta išvada dėl to, kad pabendravęs su abiem vertintojais susidariau tokią nuomonę, jog šiuo metu įvertinti daugiau, nei prašo pardavėjas, yra išties sunku. Tokia reali rinkos kaina ir daugiau įvertinti negali, nes jau niekas netiki tokiomis optimistinėmis prognozėmis, kokios buvo anksčiau ir kokių jau nebėra", - savo patirtį dėstė A.Lukšys.
Pasak bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo departamento vadovo Sigito Lunkevičiaus, turto vertintojai iš skirtingų kompanijų kartais tą patį objektą įvertina gana nemažu skirtumu dėl to, kad normali vertinimo paklaida yra 7-10 proc. ir įvertinti skirtingai galima dėl nevienodo lyginamųjų objektų pasirinkimo.
Junta bankų kontrolę
Lietuvos turto vertintojų asociacijos Nekilnojamojo turto vertinimo komisijos pirmininkas Arvydas Bagdonavičius LŽ pažymėjo, kad pasitaiko klientų, kurie "žaidžia ieškodami jiems geriausio jų turto įvertinimo".
"Šalyje tokia situacija, kad tik nenuostolingas produktas yra apmokamas. Tačiau daugėja ir tokių atvejų, kad net sumokėję avansą žmonės atsisako vertinimo išvadų ir mėgina ieškoti turto vertintojo, kuris galėtų jo turtą įvertinti didesne suma. Anksčiau vertintojai vertino atsižvelgdami į perspektyvą, kad nekilnojamasis turtas dar brangs. O dabar vertina kur kas atsargiau, nes rinka ramesnė", - pažymėjo A.Bagdonavičius. Pašnekovas pripažįsta, kad bankų vykdoma paskolų teikimo griežtinimo politika tam padarė ne pačią didžiausią įtaką. "Bankai iškėlė griežtesnes sąlygas ir pradėjo vertintojus labiau kontroliuoti. Dabar reikia pagrįsti kiekvieną skaičių, iš kur gautas rezultatas. Anksčiau į tai buvo žiūrima atlaidžiau, nes nekilnojamojo turto kainos nuolat kilo. Bet kokios ataskaitos nenuneši ir nepakiši", - šmaikščiai dėstė jis.
Pasak "Hansabanko" Būsto finansavimo departamento direktorės Žanos Kovšovos, bankai visada atidžiai kontroliavo turto vertę, turto vertintojų atliktus aprašymus. "Nepasakyčiau, kad šiuo metu kas nors pasikeitė. Reali rinkos vertė - tai suma, už kurią kas nors ką nors perka. Galbūt jau anksčiau žmonės yra susidarę įspūdį, kad nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau šiuo metu atsižvelgiant į rinkos kainą vertė yra nukritusi" - LŽ sakė ji.
Pasak bankininkės, pasitaiko atvejų, kai turto vertintojai leidžia sau piktnaudžiauti, tačiau dažniausiai tai būna naujai į rinką ateinantys šios profesijos atstovai, kurių paslaugų bankai stengiasi iškart atsisakyti.
Didėja kitos vertinimo rinkos
"Ober-Haus" Vertinimo departamento vadovas S.Lunkevičius sakė, kad šiuo metu, nors ir juntamas turto vertintojų veiklos tempo sumažėjimas, darbų dar netrūksta.
"Plėtojasi kitos vertinimo rinkos. Vertinama ne tik bankams, bet ir teismams, antstoliams, mokesčių inspekcijai, bankrotų administratoriams. Šios rinkos buvo ir anksčiau, bet jos šiuo metu plečiasi, todėl vertintojų darbo apimtis ne itin sumažėjo", - teigė jis.
Pasak S.Lunkevičiaus, dabar jau nėra taip, kad turto vertintojai dirbtų nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, tačiau tai esą leidžia labiau orientuotis į kokybę, kurios pastaruoju metu ypač pradėjo reikalauti šalies bankai.
"Bankai pradeda atidžiau žiūrėti į pateikiamas vertinimų ataskaitas, tad labai tikėtina, kad peržiūri ir anksčiau darytas. Todėl vertindami nekilnojamojo turto objektus vertintojai prisiima vis daugiau atsakomybės. Žinoma, geresnė kokybė reikalauja daugiau darbo sąnaudų, todėl vertinimo įkainiai gali padidėti", - teigė pašnekovas.
