Joje numatyta, kad renovavus rūmus, kongresų centras galėtų priimti daugiau kaip 3 tūkst. konferencijų dalyvių. Rūmuose planuojama įrengti vieną didelę pagrindinę salę, kurią būtų galima transformuoti į kelias mažesnes, tinkančias patiems įvairiausiems koncertams ir renginiams.
Šalia pagrindinio pastato planuojama pastatyti naują priestatą, kuriame būtų įrengta dar viena konferencijų salė ir patalpos delegacijoms.
„Kur Vilniuje galėtų būti nacionalinis kongresų centras, svarstoma jau kelerius metus. Pagal vienų iš kompetentingiausių šios srities specialistų – danų – nustatytus kriterijus, nuo kongresų centrų iki miesto centro bei viešbučių turėtų būti ne daugiau kaip 20 min. kelio. Šiuos kriterijus sporto rūmai atitinka geriausiai“, - sakė galimybių studijos rengėjas, buvęs ilgametis sostinės vyr. architektas, bendrovės „Urbanistika“ direktoriaus pavaduotojas Linas Naujokaitis.
„Tai yra visiems mums brangus pastatas ir aš džiaugiuosi, kad savininkai apsisprendė išsaugoti jo visuomeninę paskirtį. Ne paslaptis, kad norų buvo visokių, taip pat ir „aplipdyti“ rūmus komercija. Čia turi būti visuomeninė paskirtis ir savininkas negali jos pakeisti į gyvenamą ar kokią kitą“, - sakė Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Vilniaus miesto taryba yra nusprendusi tapti viešosios įstaigos „Vilniaus mokslo ir kongresų centras“ dalininke. Įstaigą rūmų renovacijai iniciavo rūmus valdanti ŪBIG, tapti jos dalininku išreiškė norą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Vystytojai teigia, kad modernaus kongresų centro Lietuvai labiausiai reikės 2012 m., prieš pradedant pirmininkauti ES, nes tais metais mūsų šalyje vyktų apie 200 konferencijų.
DELFI primena, kad ŪBIG valdo apie 15 ha teritoriją aplink Sporto rūmus, kurioje numatė suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais: kultūriniu, pramogų-sporto ir komerciniu-gyvenamuoju. Šioje vietoje taip pat planuojamas naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį.