Šiuo metu, kai šalyje daugėja laisvos darbo jėgos, o atlyginimai nekyla itin sparčiai, vis daugiau žmonių į skolą nusipirktuose namuose naktimis nesudeda bluosto. Itin neramiai dabar gyvena tie, kurie įsigudrino dirbtinai pasididinti pajamas, kad galėtų įtikinti banką savo mokumu.
Nuolat kylančios maisto ir paslaugų kainos verčia susiveržti diržus net ir nemažas pajamas turinčius piliečius. Baiminamasi, kad itin sunku skolininkams bus išgyventi šildymo sezoną, kuris bus gerokai brangesnis nei praėjusiais metais.
Bankams įmokas kas mėnesį mokantys naujakuriai, kurie skolindamiesi gerai neapsvarstė galimų pasekmių, dabar jau ne juokais susimąsto, ar sugebės neuždelsti atsiskaityti su bankais ir išsaugoti savo turtą. O jeigu praras darbą, ilgam susirgs ar dėl kitų priežasčių taps nemokūs?
Pardavęs už kreditą įkeistą būstą paskolai padengti, dažnas skolininkas dabar ne tik neteks būsto, bet dar ir liks skolingas bankui - mat nukritus nekilnojamojo turto kainai už būstą gautų pinigų jau gali neužtekti paskolai padengti, tad kadaise buvęs mokus banko klientas liks ir be stogo, ir su skolos "kupra". Į tokią apgailėtiną padėtį jau pateko ne vienas JAV ir Europos gyventojas.
Kaip LŽ informavo šalies antstoliai ir komercinių bankų atstovai, Lietuvoje tokių atvejų, kai žmonės dėl tam tikrų priežasčių nesugeba grąžinti skolos bankui ir praranda būstą, vis dar pasitaiko gana retai. Tačiau kokių veiksmų griebtis, kad tai netaptų masiniu reiškiniu?
Parduos ir liks skolingas
Įvairių šalies antstolių teigimu, per metus sulaukiama apie 4-6 bankų prašymai nemokių klientų būstus praduoti iš varžytinių. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros vadovo pavaduotojo Aivaro Micevičiaus teigimu, tokių atvejų, kai nemokus banko skolininkas dėl kritusios NT vertės anksčiau nusipirktą būstą turėtų parduoti mažesne kaina, nei pirko, kol kas nepasitaikė.
Pasak A.Micevičiaus, prognozuojama, kad ateityje tokių atveju tikrai bus ne vienas. Jau šiuo metu vienoje iš kontoros turimų bylų rizikuojama, kad pardavus skolininko turtą iš varžytinių neužteks pinigų kreditorių interesams patenkinti, o išvaržytas žmogus dar liks skolingas bankui.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė LŽ irgi patvirtino, kad kol kas pardavę už paskolas įkeistus būstus žmonės sugeba grąžinti visą skolą bankams. Tačiau, pasak jos, tai tik laiko klausimas.
"Turtas vertinamas pagal tos dienos rinkos kainą toje vietovėje. Antstolis areštuoja būstą, jei skolininkas nesutinka su siūloma pardavimo kaina ir rašo prašymą skirti turto vertintoją. Turtas įvertinamas, ir pirmųjų varžytinių kaina, pagal civilinį kodeksą, yra nustatoma 80 proc. turto vertės. Turto vertei siekiant 100 tūkst., pradinė jo kaina yra 80 tūkstančių. Per varžytines kaina turėtų būti pakelta iki 5 proc. nuo pirminės varžytinių sumos. Jei būstas per pirmas varžytines nenuperkamas, per antras - pradinė šio turto kaina siekia jau tik 60 proc. turto arešto vertės. Jei per varžytines būstas neparduodamas, išieškotojui siūloma jį pasiimti. Tokiu atveju, kai skola yra 100 tūkst., o jo turtas įkainotas 80 tūkst., žmogus dar lieka skolingas bankui 20 tūkst. litų", - per varžytinių procesą kintančias kainas aiškino antstolė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu jų kontorai pasitaikė pirmas atvejis, kai per antras varžytines nepardavus būsto jo savininkui gresia likti dar ir skolingam kreditoriui. Antstolės nuomone, tokių tragiškų atvejų Lietuvoje tik daugės, nes būsto rinka "mirusi" - pasiūla didėja, o galimybės nusipirkti būstą gyventojams mažėja dėl bankų keliamų sudėtingų sąlygų.
Pervertintos galimybės
Šiuo metu būsto paklausa yra smukusi - tai rodo mažėjantys sandorių skaičiai, nebe taip sparčiai kaip anksčiau didėjantys statybų tempai, bendras ūkio silpnėjimas. Norinčiųjų įsigyti per varžytines parduodamą būstą aktyvumas nebebus toks didelis kaip anksčiau. Tad tikėtina, kad vis dažniau išvaržomo skolininko nekilnojamasis turtas bus parduodamas net ne už 80 proc., o tik už 60 proc. jo vertės.
Antstolis Tomas Ubartas LŽ teigė, kad šiuo metu jo kontoroje yra organizuojamos dviejų įkeistų būstų varžytinės. Kol kas susidomėjusiųjų šiais būstais dar nesulaukta, tačiau tikimasi, kad pirkėjų atsiras paskutinę dieną prieš pat varžytines.
Antstolis pasakojo, kad teko parduoti iš varžytinių būstą, kurio savininkai išvažiavo į užsienį ir paliko butą "kaboti ore", - jame niekas negyvena, įmokos už palūkanas bankui nemokamos, todėl dėl turto pardavimo aukcione kreipiasi bankai.
Antstolio duomenimis, problemų dėl įmokų už paimtus būsto kreditus turintys žmonės mėgina tartis su bankais ir ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti būstą. "Su bankais dirbti pradėjome neseniai, nors masinio tokių būstų pardavimo dar nėra, tačiau pavienių atvejų daugėja. Mano nuomone, tokių atvejų padaugėti gali jau žiemą, nes artėja dvigubai pabrangęs šildymo sezonas bei kiti komunaliniai mokesčiai ir pan.", - sakė jis.
Antstolė S.Vaicekauskienė pasakoja, kad pirmiausia bankas įsiskolinusiam žmogui siūlo pačiam susirasti savo būsto pirkėją. Tuo atveju, jei būsto savininkai nereaguoja arba nesugeba susirasti pirkėjo, bankas kreipiasi į antstolius.
"Iš varžytinių būstai parduodami dėl įvairių priežasčių - būsto kreditą paėmusios šeimos skyrybų, skolininko išvykimo gyventi į užsienį. Būna, kad skolininkas netenka pagrindinių pajamų, yra pervertinęs savo finansines galimybes ir pan. Mano nuomone, hipotekos nutarčių parduoti būstą dėl nesugebėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui turėtų padaugėti jau po pusmečio ar metų. Prieš kelerius metus bankai būsto paskolas dalijo vos ne visiems norintiesiems, o žmonės dirbtinai pasididindavo darbo užmokesčius pažymose, kad gautų kuo didesnę paskolą. Dabar dėl sunkios ekonominės padėties daugelio pasiėmusių paskolas žmonių finansinė padėtis - itin sunki", - dėstė ji.
Antstolės teigimu, visas nekilnojamojo turto varžytinių procesas trunka apie 4 mėnesius - nuo hipotekos nutarties pateikimo antstoliui iki tol, kol pinigus atgauna kreditorius. Per visą šį laiką areštuoto turto savininkas dar turi galimybę rasti lėšų padengti bankui uždelstą skolą ir atgauti būstą. Pasak S.Vaicekauskienės, jei žmonės per kelis mėnesius randa trūkstamų lėšų arba susitaria su banku, varžytinės nutraukiamos.
Rizika parduoti pigiau
Prieš kelerius metus nemokūs bankų klientai galėjo patys susirasti pirkėją ir parduoti būstą kartu su paskola. Jūratė Černiauskienė, UAB "Orem" Tarpininkavimo departamento direktorė LŽ sakė, kad pagal dabartinę bankų nustatytą tvarką to padaryti jau yra neįmanoma: "Bankas duoda sutikimą parduoti įkeistą turtą, bet dėl paskolų sąlygų su naujuoju klientu derasi iš naujo ir siūlo sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į dabartinę situaciją."
Pasak J.Černiauskienės, šiuo metu, kai nekilnojamasis turtas nuvertėjęs, yra rizika, kad įsiskolinęs žmogus bus priverstas parduoti būstą daug pigiau, nei jį įsigijo. "Sunku pasakyti, kas bus, jei tokių atvejų daugės, galbūt bankai pakeis savo poziciją. Jau dabar jie sunkina paskolų teikimo sąlygas ir siūlo įvairių variantų klientams, turintiems laikinų finansinių sunkumų, - kitokią įmokų skaičiavimo metodiką, keliems mėnesiams atideda paskolos grąžinimo terminus bei palieka tik palūkanų mokėjimą ir panašiai. Šiandien tai - tik pavieniai atvejai, ir grėsminga situacija kol kas dar nesusiklostė", - ramino J.Černiauskienė.