Apskrities viršininko administracija į teismą kreipėsi dėl neprižiūrimo Jungtiniam duonos centrui priklausančio pastato Kranto g. Teismo prašoma įpareigoti bendrovę užsandarinti visas statinio angas pirmame aukšte, kad sniegas, lietus ir žmonės nepatektų į pastato vidų ir jo neniokotų. Taip pat sutvarkyti vandens nutekėjimo latakus, uždengti atvirus šulinius, apskardinti stogą.
Neapsaugo policija
„Mes jau išnaudojome visas įmanomas priemones. Avarinio pastato savininkas į pokalbius nebeatvyksta. Jei statinį ir toliau paliksime be priežiūros, jam gresia deformacija ir griūtis“, – teigė apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Už techninę nepriežiūrą Jungtiniam duonos centrui šiemet Valstybinė statybos priežiūros inspekcija buvo skyrusi 3000 litų baudą, tačiau bendrovei tokį sprendimą apskundus teismui bauda buvo sumažinta iki 1000 litų.
Jungtinio duonos centro generalinis direktorius Saulius Rinkevičius dėl buvusio konservų fabriko kritiškos padėties linkęs kaltinti ir valdininkus, ir policiją.
„ Apskrities viršininko administracijoje visi „mandrūs“ sėdi, todėl taip ir išėjo. Juk sakėme, kad jei policija nesugeba mieste užtikrinti saugumo, mes irgi nieko negalime padaryti. Buvome užtvaras aplink pastatą pastatę, tačiau vandalai išardė “, – teigė S.Rinkevičius.
Kol vyks bylos nagrinėjimas, bendrovei negalima perleisti pastato nuosavybės teisių. Tai labai papiktino verslininką. „Absurdas – koks ryšys tarp statinio užkonservavimo ir jo pardavimo?“ – pabrėžė S.Rinkevičius.
Dėl remonto abejoja
Bendrovės vadovas neslėpė, kad ieškinyje teismui valdininkų išdėstytų reikalavimų bendrovė dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio nebus pajėgi vykdyti.
„Toks remontas būtų neįmanomas, nes pareikalautų didelių investicijų. Su tais reikalavimais iš dalies sutinku, tačiau reikia atsižvelgti ir į įmonės padėtį“, – teigė S.Rinkevičius.
Jungtinis duonos centras iš garsaus verslininko Beno Gudelio 2005-ųjų gegužę įsigijęs buvusio konservų fabriko pastatą puoselėjo itin didelius planus savo turtą paversti šiuolaikišku laisvalaikio ir pramogų centru.
Tačiau dabar S.Rinkevičius apie verslo planus kalbėti nebenori. Verslininko teigimu, pastato rekonstrukcija nė nepradėta dėl biurokratinių trukdžių – kone porą metų užsitęsė derinimai su paveldosaugininkais.
Vienas įspūdingiausių Panevėžio architektūrinio paveldo objektų apleistas stovi nuo 1994 metų, kai bankrutavo jame veikęs konservų fabrikas.
Raudonų plytų statinys mena dar XIX a. pabaigą. Iki 1922-ųjų jame buvo valstybinė degtinės pilstykla, o 1948 metais pastatai pritaikyti valstybiniam vaisių ir daržovių fabrikui.