Visur aplink statyboms stojant, prie darbo biržos naujųjų sienų centrinėje Palangos Vytauto gatvėje darbas verda - pagal projektą įkurtuvės numatytos iki 2009 metų birželio 1 dienos. „Statybų sąmata - 6,2 mln. litų, iš kurių Europos Regioninės plėtros fondo lėšos sudaro 85 proc., likusią dalį finansuoja Užimtumo fondas“, - „Vakarinei Palangai“ pranešė Lietuvos darbo biržos specialistė ryšiams su visuomene Birutė Balynienė.
Naujojo trijų aukštų pastato plotas sieks 1200 kvadratinių metrų, kiekviename aukšte - po 400 kvadratinių metrų. Dabar 15 Palangos darbo biržos darbuotojų dirba apie 200 kvadratinių metrų ploto užimančiose patalpose. B.Balynienė „Vakarinei Palangai“ patvirtino, kad ateityje skyriaus personalo skaičiaus didinti nenumatoma. Tad ar ne per didelė rezidencija nedarbo tvarkytojams?
Šiek tiek aritmetikos
Paskaičiuokime. Palangoje sezono metu prioritetas skiriamas tam, kad darbdaviai būtų aprūpinti tinkama darbo jėga. Tuo metu vienam konsultantui per mėnesį tenka aptarnauti iki 300 klientų – tokius duomenis pateikė B.Balynienė.
Vadinasi, jei per darbo dieną vienas specialistas aptarnauja iki 15 klientų, o darbo biržoje apsilanko apie 225 žmones, tai vienu metu (valandos laikotarpiu) Palangos darbo biržoje sukiojasi apie 28 klientus plius 15 darbuotojų. Šitie skaičiai yra sezono metu, 3 mėnesius per metus. B.Balynienė prognozavo, kad per kitus devynis, ne sezono, į Palangos darbo biržą kasdien užsuks apie 100 žmonių – apie 12 per valandą. Ar nebus liūdna didžiuliame pustuščiame pastate?
Didės išlaikymas
Projekto rengėjo Vyto Šimonėlio teigimu, pastatas Palangai ne per didelis, nes „rengiant projektą buvo atsižvelgiama, kad klientui būtų patogu – pirmąjį aukštą – 400 kv. metrų gaus Informacijos ir konsultacijų centras, antrajame įsikurs mokymo klasės, konferencijų salės, o trečiajame – darbo biržos administracija“. Aiškėja, jog patogumų čia bus tikrai nemažai.
Dėl patogumų išaugs ir pastato išlaikymo kaina: preliminariais skaičiavimais – pagal padidėjusį plotą – šešiskart. Padidės mokesčiai už valymo paslaugas, elektros energiją. Naujajame pastate bus atsisakyta centralizuoto šildymo, todėl kaina priklausys nuo gamtinių dujų tarifų smulkiems vartotojams.
Kaip „Vakarinę Palangą“ konsultavo Romualdas Jablonskis, „Palangos šilumos“ direktorius, šildymo naujojoje Darbo biržoje poreikis kvadratiniam metrui turėtų sumažėti apie 2 kartus – dėl didesnės sienų ir langų varžos. Vadinasi, pagal plotą, Darbo birža už šildymą turėtų mokėti mažiausiai triskart daugiau nei dabar.
Privatumo – bus
Pasak V. Šimonėlio, didesnė buveinė statoma ne dėl to, kad Palangoje tikimasi daugybės bedarbių, užplūsiančių įstaigą. „2005 m. atlikus galimybių studiją buvo nustatyta, kad Palangos darbo birža negali efektyviai vykdyti valstybės jai pavestų funkcijų užtikrinant gyventojų užimtumą. Darbo patalpos neatitinka higienos reikalavimų, lankytojų priimamieji ankšti, jų nepakanka, nėra vėdinimo, koridorius uždaras.
Tarpininkai ir konsultantai klientus aptarnauja viename kabinete, kuriame yra trys darbo vietos. Nėra galimybės užtikrinti kliento privatumą ir konfidencialumą“, - „Vakarinei Palangai“ teigė V.Šimonėlis. Naujajame pastate konfidencialumas bus užtikrintas su kaupu – vargu, ar tokiame 1200 kv. metrų plote bus įmanoma vienam kitą sutikti.
Palangos darbo biržos direktorė Rita Kivytaitė „Vakarinei Palangai“ sakė, jog įsikūrus naujajame pastate visų pirma pagerės aptarnavimo kokybė. „Juk ne darbuotojams, o klientams šitą pastatą stato. Dabar daugeliui paslaugų tiesiog nėra sąlygų“, - sakė vietos skyriaus direktorė.
Perspektyva jaunimui
Viena iš pagrindinių naujovių, anot R.Kivytaitės, naujame pastate bus įkurtas Jaunimo darbo ir profesinio konsultavimo centras. Planuojama, kad naujajame centre bus 8 -12 kompiuterizuotų vietų jaunimui.
R.Kivytaitė teigė, jog dabar jaunimas vengia ateiti, nes sąlygos dabartiniame pastate nekokios. „Moksleiviai pasižiūri į sąlygas – yra tik vienas kompiuteris testavimui, mažai vietos, tai ateina tik po kelis. Jaunimui reikia komforto, kai jau bus geros galimybės, sulauksime daugiau“, - sakė direktorė.
R.Kivytaitė tikino, kad Jaunimo darbo centras tuščias nestovės, ir priminė Klaipėdos jaunimo darbo centro pavyzdį, tačiau ten didžiąją dalį klientų sudaro aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų studentai. Palangoje yra per 230 abiturientų ir apie 60 jaunuolių, ieškančių darbo – reikia tikėtis, kad tai bus pakankama klientūra, o komfortabilios vietos privilios juos rūpintis savo ateities profesija.
Sąlygos pagerės keliskart
Dabar Palangos darbo biržos Informacijos ir konsultacijų centras įsikūręs 14 kvadratinių metrų pereinamoje belangėje patalpoje – tai, pasak B.Balynienės, neatitinka klientų aptarnavimo kriterijų. „Būtina pažymėti, jog šiuo metu kompiuterinės technikos ir programinės įrangos nusidėvėjimo koeficientas yra beveik 90 proc.“, - sakė specialistė ryšiams su visuomene.
B.Balynienė pranešė, jog įgyvendinus projektą darbo vietos bus aprūpintos modernia įranga, įrengtos 5 internetinės paieškos klientų aptarnavimo vietos ir 20 darbo biržos specialistų darbo vietų (kaip minėjome, dabar dirba 15), informaciniai - konsultaciniai centrai, konferencijų salės, mokymo klasės, darbo klubų kabinetai, jaunimo darbo centrai, archyvai, komisijų darbo patalpos, nupirkti būtini baldai.
Skolins salę
Tik kaip dažnai bus organizuojamos tos darbo mugės, konferencijos ir kiti užsiėmimai? Anot R.Kivytaitės, darbo muges galima organizuoti pagal darbdavių poreikius, bet tam didžiosios konferencijų salės neprireiks – užteks ir posėdžių salės. „Kol nėra pastato, dar niekas neplanuojama, o konferencijas rengia ne teritorinės, o pati Lietuvos darbo birža. Konferencijų salę galėsime užleisti ir miesto renginiams, jei reikės“, - sakė Palangos darbo biržos direktorė.
Ar erdvi Palangos darbo birža bus tas vaistas, galėsiantis sumažinti nedarbą nuosmukio Palangoje, padidinti darbo vietų skaičių ir galimybes įsidarbinti, parodys laikas.
Valstybės pinigai iš dangaus nekrenta
UAB „Palangos statyba“ valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas „Vakarinei Palangai“ teigė manantis, kad naujoji birža – tikrai per didelė. „Pavyzdžiui, viešbutyje „Klaipėda“ yra apie 160 darbuotojų, o administracija sėdi 70 kvadratinių metrų patalpoje. Privatus verslas niekada neleistų sau išlaidauti tokiems plotams, o sunkmečiu tai apskritai atrodo nesuprantama – kad jau valstybės pinigai, tai galima ir neskaičiuoti?“, - stebėjosi R.Jasiukėnas.
Verslininko nuomone, valstybinės įmonės apskritai per daug išlaidauja, nes „pajamų jos neuždirba, tik gauna ir nori vis daugiau“. Todėl negalvojama nei apie taupymą, darbuotojų skaičiaus mažinimą, nekvaršinama galvos dėl išlaidų šildymui ar elektrai.
Pasak R.Jasiukėno, iš vienos pusės lyg ir gerai, kad sąlygos gerinamos, bet reikia atsižvelgti į ekonominę situaciją, o ir Europos Sąjungos skiriamas lėšas būtų galima panaudoti daug efektyviau. “Dažnai manoma, kad valstybės pinigai – niekieno, lyg iš dangaus nukritę. Tai mes sunkiai versdamiesi uždirbame jiems tuos pinigus. Tokiu metu valstybė turėtų stabdyti arba įšaldyti tokius milžiniškus projektus ir galvoti kaip išgyventi“, - kalbėjo R.Jasiukėnas.
„Privatus verslas niekada taip nedarytų – mes tenkintumės tais 200 kvadratinių metrų, neleistume, kad didžiulės salės stovėtų tuščios ir neduotų pajamų, tik reikalautų išlaidų šildymui“, - savo nuomonę dėstė verslininkas.
• Nuo metų pradžios Palangos darbo biržoje įregistruota 1064 ieškančių darbo asmenų.
• Per spalį Palangos darbo biržoje buvo įregistruoti 128 ieškantys darbo asmenys, lapkritį – 130. Spalį įdarbinta 52, lapkritį – 40 bedarbių. • Palyginti su praėjusių metų lapkričio mėnesiu – bedarbių yra 54,8 proc. daugiau.
• 2008 m. gruodžio 1 d. Palangos darbo biržoje buvo įregistruotas 497 ieškantis darbo asmuo.
• Iš jų - 373 bedarbiai, iš kurių 206 (55,2 proc.) moterys; 167 (44,8 proc.) vyrai; 61 (16,4 proc.) jaunimas; 112 (30 proc.) vyresni nei 50 m. asmenys.