R.Kuodis: valstybės renovacijos programa nesuveiks

Valstybės renovacijos programa nesuveiks, nes daugiabučiuose gyvena marga publika, o primygtinis žmonių vertimas imti paskolas net už patrauklias palūkanas panašus į virvutės stūmimą, kai ta virvutė gali būti traukiama. Tokią nuomonę trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje apie pasaulinę krizę ir jos iššūkius išdėstė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

„Vyriausybė patvirtino schemą, kurie iš esmės pasiliko prie tos nuomonės, kad žmonės turi skolintis renovacijai, o jei nesiskolins - kada nors įves kažkokias baudas. Na, toks paskatinimo planas, panašus į virvutės stūmimą. Klausimas, ar tuos pinigus kas nors paims. Aš tuo netikiu“, - nuomonę išdėstė R. Kuodis ir pateikė apytikslius skaičiavimus, kodėl, jo nuomone, Vyriausybės planuojama grandiozinė renovacija sužlugs.

Ministrų kabinetas sutarė valstybės dalį daugiabučių renovavime sumažinti nuo 50 proc. iki 15 proc. ir sukurti specialų fondą, kuris daugiabučių namų bendrijoms 20-iai metų teiktų lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Tai reiškia, kad 85 proc. būsto renovavimo sumos turėtų dengti patys gyventojai, paėmę paskolą iš banko. Numanomas gyventojų interesas – mažesnės sąskaitos ateityje už šildymą, tačiau R. Kuodis šią iliuziją paneigia.

Pavyzdžiui, jeigu dviejų kambarių standartinio buto gyventojai per pusę metų už šildymą sumoka 2250 Lt (kas mėnesį po 375 Lt) ir renovacijai paima 40 tūkst. Lt paskolą su 3 proc. palūkanomis 20-čiai metų, tai renovavus būstą galima tikėtis, jog sąskaita už šildymą sumažės iki 1125 Lt (6 mėnesiams), tačiau gyventojai vis tiek kas mėnesį ir visus metus turės mokėti paskolą po 167 Lt plius palūkanos – dar 100 Lt. Vadinasi, bendra suma per metus – 4329 Lt.

Pasak R. Kuodžio, net klaikiai neefektyviems namams, kurių butų savininkai kas mėnesį už šildymą moka po 600 Lt, imti paskolos vis dar neapsimoka.

„Maža to, kad yra žmonių, kurie nesugebės paimti tų paskolų, aš jau minėjau, kiek įvairūs yra tie būstai, kiek yra pensininkų, kurie tikisi išeiti į kitą pasaulį – jiems vienodai, kas ten bus. Yra krūva žmonių, kurie gauna kompensacijas už šildymą, yra turtingų žmonių, kuriems vienodai, kiek jie moka. Mes turim margą publiką, kuri turi susitarti paimti paskolas renovacijai“, - skepticizmo neslėpė R. Kuodis.

„Mes dabar stumiam šitą virvutę, kai galėtumėm ją traukti“, - pridūrė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

Pasak jo, ši schema neatsiperka, nes „yra didelis žaidėjas – valstybė, kuri nuo kiekvieno lito, skirto renovacijai, sau pasiima apie 40 ct“. „Čia mano konservatyvūs skaičiavimai, kokia nauda biudžetui nuo 1 Lt, kuris neišėjo „Gazpromui“, o liko čia ir kūrė darbo vietas ir taip toliau“, - sakė R. Kuodis.

Ekonomisto tvirtinimu, jeigu šiuos 40 ct valstybė grąžintų atgal į schemą, tuomet visa tai taptų patraukliu ir atsiperkančiu projektu.

R. Kuodžio mintims paramą iš dalies pareiškė ir ūkio viceministras Rimantas Žilius, kurio teigimu, schema yra nebaigta, nes kol nebus pasiekta, kad bendra sąskaita (šildymas plius paskola ir palūkanos) bus mažesnė nei dabar sumokami pinigai už šilumą, tai schema paprasčiausiai neveiks.

Lietuvoje iš viso yra per 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių.