Nepakeitė paskolos valiutos
Į mūsų savaitraščio redakciją kreipėsi nevilties apimta verslininkė – jos įsitikinimu, vienas iš Lietuvos komercinių bankų mėgina perimti verslininkės prieš trejus metus įsigytą brangų nekilnojamąjį turtą.
Moteris, nenorėjusi įvardyti savo pavardės (redakcijai ji žinoma), prašė neskelbti ir banko pavadinimo. „Man tiesiog baisu, kad gali būti dar blogiau – mano aiškinimosi su banku procesas dar nebaigtas. Tačiau noriu perspėti kitus, kad sunkmečiu susitarti su bankais – labai sudėtinga“, – tikino pašnekovė.
Ji pasakojo prieš trejetą metų įsigijusi 1,5 mln. litų vertės butą sostinės Senamiestyje. Tuomet moteris vadovavo užsienio kapitalo įmonei, turėjo dideles ir stabilias pajamas, taip pat – nekilnojamojo turto vienoje vaizdingoje šalies vietovėje prie ežero. Bankas pasiturinčiai klientei nedvejodamas suteikė paskolą – nacionaline valiuta – litais.
2007 metų lapkritį verslininkė nutarė pakeisti paskolos valiutą į eurus.
„Jau tuomet buvo ženklų, kad paskolų palūkanos litais netrukus gali pradėti sparčiai kilti – tiesa, plačiai apie tai nebuvo kalbama. Pateikiau prašymą bankui, tačiau jis jo neįvykdė – iki pat dabar“, – pasakojo pašnekovė.
Dabar verslininkė patekusi į keblią padėtį – užsienio investuotojai, kurių įmonei ji vadovavo, pasitraukė iš Lietuvos, pajamos sumažėjo, nekilnojamasis turtas nuvertėjo. Tuo tarpu litais paimta paskola, keliskart išaugus palūkanoms, skolininkei tarsi užveržė kilpą ant kaklo.
„Jei daugiau nei prieš dvejus metus bankas būtų pakeitęs paskolos valiutą į eurus, dabar problemų neturėčiau nei aš, nei bankas“, – tikino moteris. Šiuo metu ji ieško pirkėjo turimam būstui, tačiau bankas spaudžia turtą parduoti banko surastam pirkėjui už gerokai mažesnę kainą, nei tikisi gauti verslininkė.
Paskolos litais smaugia
Istorijų apie tai, kad pasikeisti paskolas nacionaline valiuta į paskolas eurais šiuo metu – beveik neįmanoma arba tiesiog neapsimoka, apstu.
Bankų klientai neretai stebisi, kad, keičiant paskolos valiutą, bankai padidina palūkanų maržą net tuomet, kai nesikeitė nei skolininko pajamos, nei kitos materialinės aplinkybės – taigi, tarsi nėra pagrindo didesnę palūkanų maržą motyvuoti didesne rizika.
Bankų vadybininkai turi standartinį atsakymą: palūkanų norma kiekvienam klientui yra nustatoma individualiai. O priklauso ji nuo skolinimosi laikotarpio, kliento finansinių galimybių įvertinimo, taip pat – nuo to, kiek ir kokių paslaugų klientui teikia konkretus bankas. Net ir iš tokių oficialių paaiškinimų akivaizdu, kad bankai nieko prieš paspausti klientą po padu – arba didelėmis palūkanomis, arba bent jau įpiršti naujų (ir šiuo metu optimizmo nekeliančių) bankininkystės produktų – draudimo, investicines sutartis ir panašiai.
Jaučiasi visiškai teisūs
Patys bankai atmeta visus jiems metamus įtarimus. „Pasikeitus situacijai rinkoje, skolinimosi sąlygos keičiasi ne tik klientams, bet ir bankams. Maržos mažėjimo galima tikėtis tuomet, kai pagerės bankų tarpusavio skolinimosi apimtys, rinkoje atsiras daugiau pasitikėjimo, pagerės bendra ekonominė situacija“, – tokius paaiškinimus savo oficialiose svetainėse pateikia bankai.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas teigia, kad prielaida, jog bankai didina VILIBOR-ą ir kelia paskolų kainą, yra mitas.
„Šiuo metų finansų rinkose įtampa didėja, mažėja tolerantiškumas rizikai ir palūkanos kyla. Ir visiškai neteisūs tie, kurie teigia, kad pinigų kaina didėja dėl to, kad to nori bankai. Paskolų palūkanos susideda iš trijų sudedamųjų: šalies rizikos, bankų maržos ir kredito rizikos. Pasikeitus sąlygoms rinkose, labai smarkiai padidėjus rizikai, natūralu, kad keičiasi ir palūkanos“, – dėstė S. Kropas.
Anot jo, bankai negali prisiimti kaltės dėl kreditų kainos, nes ją nulemia padidėjusi šalies rizika, kuri formuojasi netgi ne Lietuvos, o tarptautinėse rinkose.
S. Kropas atmeta ir spėjimus, kad bankai gali būti „nusižiūrėję“ likvidaus turto ir spausti į kampą tokio turto savininkus, kurie patiria problemų dėl paskolos grąžinimo.
„Bankai vengia valdyti projektus, turtą. Bankų pagrindinė veikla – tarpininkavimas, pagrindinė užduotis – užtikrinti indėlių saugumą. Kaltinimai dėl sąmoningo siekio perimti objektus ar verslą yra nepagrįsti“, – savaitraščiui yra sakęs LBA vadovas.
