Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus valdininkai pretendentus atgauti žemę Lampėdžiuose prieš septyniolika metų ramino, kad jos čia užteks visiems. 1937-aisiais Lampėdžiuose gyvenusio Jono Mikšos anūkė Valentina Kupstienė patikėjo tais raminimais. Juo labiau kad visi būtini dokumentai buvo pateikti.
Ko nerimauti? Tačiau metai bėgo, o žemėtvarkininkai jai vis kartojo tuos pačius žodžius. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateiktas 1992-aisiais, o V.Kupstienės kantrybė trūko 2005-aisiais. „Supratau, kad valdininkai visais būdais stengiasi vilkinti atkurti nuosavybės teises, todėl kreipiausi pagalbos į Seimo kontrolierius“, – prisimena V.Kupstienė.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas palyginti greitai atliko tyrimą ir V.Kupstienės skundą pripažino pagrįstu. „Kauno miesto savivaldybės administracijai ir žemėtvarkos skyriui rekomendavome spręsti nuosavybės teisių atkūrimą ir apie mūsų sprendimo įvykdymą informuoti mus iki 2006 m. gegužės 5 d. “, – pasakoja A.Normantas.
Sklypą norėjo priskirti draustiniui
Tačiau Seimo kontrolieriaus rekomendacija nebuvo įvykdyta. Delsta dėl nesuprantamų priežasčių. Kauno miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis Kauno žemėtvarkos skyriaus vedėjui Petrui Sabeckiui dar 2005 m. rugpjūčio 3 d. pranešė, kad parengtas detalusis planas, pagal kurį Kauno miesto savivaldybei priklausantis sklypas Lampėdžiuose, prie irklavimo bazės (Gervių g. 5), sumažintas nuo 2,6 iki 0,9 ha. Tiek ploto užtenka veikiančiai irklavimo bazei. Buvo teigiama, jog patvirtinus detalųjį planą bus rengiami dokumentai likusį 1,647 ha laisvos žemės sklypą grąžinti J.Mikšos turto paveldėtojams.
Tačiau praėjo metai, kiti, bet Kauno valdininkai net neketina vykdyti Seimo kontrolierių rekomendacijų. Kodėl? Vieną dieną V.Kupstienę pasiekė žinia, kad pagal dokumentus jai grąžintinas žemės sklypas Gervių g. 5 gali būti priskirtas Nemuno–Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritorijai ir jokių statybų ar kitokio pobūdžio veik¬los ten negali būti – Lampėdžiuose galės plaukioti tik antys.
Užkulisiniai valdininkų žaidimai
Nesulaukusi išsamesnių paaiškinimų Kauno miesto savivaldybėje, V.Kupstienė antrą kartą nuvyko pas Seimo kontrolierių. Netrukus reikalai pajudėjo. Sužinoję apie skundą, Kauno savivaldybės valdininkai skubiai reagavo. Laikinai ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Robertas Stanionis Seimo kontrolieriui A.Normantui 2007 m. vasario 13 d. pranešė, kad, gavus Seimo kontrolieriaus pažymą dėl V.Kupstienės skundo, nutarta atsisakyti nuostatos minėtą 1,647 ha sklypą prijungti prie Lampėdžių parko.
Po mėnesio Kauno miesto plėtros departamento direktorius Saulius Lukošius informavo V.Kupstienę, kad gavę plano schemą su Žemėtvarkos skyriaus pažymėtais sklypais ir nustatytais savininkais, skubos tvarka parengs grąžinti pretendentams skirto laisvos žemės sklypo planą. Pažadėta apie tai painformuoti papildomai. Tačiau iš tikrųjų biurokratai tik mėtė pėdas ir darbavosi kita kryptimi. „Vienas savivaldybės tarnautojas man pakuždėjo, kad nedelsčiau, nes sklypas Lampėdžiuose jau slysta man iš rankų. Tada trečią kartą kreipiausi pagalbos į Seimo kontrolierius“, – prisimena V.Kupstienė.
Nepatvirtintais duomenimis, sklypas, į kurį teisėtai pretendavo V.Kupstienė, buvo pažadėtas skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Arvydui Stašaičiui. Šiuose užkulisiniuose žaidimuose dar 2003-iaisiais dalyvavo ir miesto tarybos narys Enrikas Daktaras.
Sapnuose regi tarptautinę irklavimo trasą
Oficialiai valdininkai lyg ir stengiasi padėti V.Kupstienei. Taip galėjai pamanyti apžvelgęs valdininkų susirašinėjimą. Vieni kitus ragino atsiųsti tai vieną, tai kitą dokumentą iki 2008 spalio 29 d., o jau kitą dieną, t. y. spalio 30 d., Kauno miesto tarybos posėdyje staiga buvo nuspręsta Savivaldybės administracijai pavesti organizuoti viso 2,6 ha žemės sklypo, esančio prie Gervės g. 5, perėmimą.
Šių metų kovo 19 d. Kauno miesto taryba, praradusi visas kitas galimybes neskirti paveldėtojui žemės sklypo, panaikino 2005 rugsėjo 8 d. sprendimą dėl Gervių g. 5 detaliojo plano patvirtinimo ir nusprendė nedideliame Lampėdžių karjere kada nors įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą, kitaip sakant, kada nors Lampėdžiuose pastatyti „Vasiukus“. „Jaučiau, kad viskas buvo nuspręsta, surežisuota ir niekam nerūpėjo, kad priimdami tokį sprendimą jie pažeidžia paveldėtojų teises“, – prisimena V.Kupstienė.
Taigi, kas leidžiama vieniems, tas draudžiama kitiems. Iki paskutinio sprendimo bandyta sklypą priskirti draustiniui, o kai nepavyko – statyti irklavimo bazę. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tarybos nariams paaiškino, kad irklavimo bazei užtektų ir turimo beveik 1 ha ploto. Šio paaiškinimo Kauno meras Andrius Kupčinskas neišgirdo.
Visuomenės interesai? N.Valatkevičius atsakė diplomatiškai: „Pastabose tokio teiginio nėra“. Tikėtina, kad kai kurių Tarybos narių interesas atsirado gerokai anksčiau. Matyt, vis dar tikimasi, kad garsiai neišsakytus pažadus kada nors pavyks įgyvendinti.
Kažkas daro verslą
Stasys Žirgulis, Kauno miesto Tarybos narys
Prisimenu šį gėdingą atvejį. Susidariau nuomonę, kad valdininkai pirmiausia ieško galimybių ne padėti paprastiems žmonėms, o sutrukdyti atkurti nuosavybės teises. Taip buvo ir šiuo atveju. Iš pradžių bandyta sklypą priskirti draustiniui. Tačiau susigriebta, kad draudimai galios ne tik šiam sklypui, bet ir visiems likusiems.
Kai nebeliko jokių argumentų, pasitelkta galimybė žemę paimti visuomenės poreikiams. Tarptautinė irklavimo bazė buvusiame žvyro karjere? Tokie norai siūti baltais siūlais. Taip teigiama oficialiai, o iš tikrųjų kažkas daro verslą. Gal kada nors sužinosime tikrąsias tokių sprendimų priežastis. Juk taip būna: pakeičiama žemės paskirtis, tyliai atliekami kiti juridiniai triukai, ir tada tarybos nariai jau nieko nebegali pakeisti.