Teiginiai
Viktorija Čmilytė-Nielsen – kadangi skiepijatės savanoriškai, tai ir skiepų pasekmes prisiimat patys sau.
Verdiktas
Melas. Duodama interviu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesakė, kad savanoriškai pasiskiepiję asmenys už nepageidaujamą reakciją į skiepą atsakomybę neša patys. Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymai numato, kad žmogus, pajutęs šalutinę reakciją į vaistus ar skiepą gali kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
Melo detektoriaus komentaras
Kai kurie klaidinantys pranešimai socialiniuose tinkluose tampa nemirtingais ir būna vis iš naujo prikeliami naujam gyvenimui juos vėl aktualizuojant ir dalijantis iš naujo. Taip nutiko ir su vaizdo ištrauka iš interviu su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kurioje ši kalba apie skiepus nuo COVID-19 ligos.
Kelių sekundžių trukmės ištraukoje politikė girdima sakanti: „...dauguma žmonių tą padarė, padarė savanoriškai, ir ne tik savanoriškai – dar pavasarį stovėjo eilėse, vasarą, galbūt, kentė karštį, tam, kad tiesiog gautų tą laukiamą skiepą. Ir tikrai sulaukė skiepo ar gavo skiepą ne todėl, kad buvo valdžios spaudžiami ar gąsdinami. Ir tai yra daugumos Lietuvos žmonių valia. Tačiau suprantu...“.
Ant siužeto baltomis raidėmis taip pat paliktas užrašas: „Kadangi skiepijatės savanoriškai, tai ir skiepų pasekmes prisiimat patys sau“, nors nieko panašaus V. Čmilytė-Nielsen pasirinktoje vaizdo iškarpoje nepasako. Panašu, kad įsakmi frazė, priskirta politikei, paveikė socialinių tinklų naudotojus, šį įrašą peržiūrėjo daugiau nei 35 tūkst. žmonių, dar 526 juo pasidalino su kitais.
Antram gyvenimui prikeltas siužetas – ne naujas. 2021 m. rugpjūtį, kai šalis dar kovojo su COVID-19 pandemija, V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo LRT laidoje „Dienos tema“, kur kalbėjo apie savo susitikimą su Šeimų sąjūdžio atstovais prieš rugsėjo mėnesį vykusį jų renginį, palietė vakcinacijos nuo naujojo koronaviruso temą (čia). Laidoje V. Čmilytė-Nielsen užsiminė, kad Lietuvoje savanoriškai pasiskiepijo 1,6 mln. gyventojų ir išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti aukštą bendrą imunizacijos lygį.
Per beveik 11 minučių trukmės interviu Seimo pirmininkė nė karto neužsiminė, kad savanoriškai pasiskiepijusiems teks prisiimti atsakomybę už nepageidaujamą skiepų poveikį patiems.
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema, reiškianti, kad kiekvienas asmuo gali pranešti apie patirtą nepageidaujamą reakciją į vaistus ar skiepus. Norint tai padaryti reikėtų kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT). Kiekvienas gautas pranešimas vėliau yra išanalizuojamas, pacientas informuojamas apie tolimesnius žingsnius (čia). Informavimo apie patirtas nepageidaujamas reakcijas sistema padeda ateityje užtikrinti dar didesnį vaistų saugumą.
