Praėjus metams po referendumo dėl žemės pardavimo Lietuvoje ir praėjus dviem dienoms po referendumo Graikijoje, mes dar kartą galime prisiminti ir džiaugtis, kad iškovojome pergalę.
Kad išlaikėme sveiką protą, vykdėme duotus pažadus ir nepasidavėme populistų siekimams demokratiją paversti ochlokratija. Sistema, kai valdo miniai pataikaujantys rėksniai. O kai minia, prisidengdama tautos kauke, pradeda spręsti – mes turime Graikiją. Ir tai, kad pernai birželį Lietuva nepasuko Graikijos keliu, dar kartą parodo žmonių ir valstybės brandą.
Tai bendra mūsų pergalė.
Aš žinau, kad vis dar jaučiantys kartėlį dėl referendumo rezultatų jau skuba kaip nors spalvingai mane įvardinti. Nieko tokio, juk pernai net ir knygos degė kaukėtų žmonių rankose (niekas taip ir nedrįso prisipažinti, bet, Mariau, linkėjimai pačiam). Bet dar šiek tiek lukterėkite ir pabandyti objektyviai įvertinti tai, kas įvyko per šiuos metus.
Ir kova su šiais 67 žmonėmis ruošiant referendumą Lietuvai kainavo 13,5 milijono litų. Drąsiai galiu sakyti, kad per visus Nepriklausomybės metus tai kvailiausiai ir tuščiausiai išmesti valstybės pinigai.
Bet juk kažkam buvo naudinga, kad Lietuva išmestų tuos pinigus, kad žmonės vėl būtų tarpusavyje sukiršinti, kad lietųsi aistros ir šalies dėmesys būtų nukreiptas nuo rimtesnių ir didesnių problemų.
Pažiūrėkime, kas gi palaikė ir rėmė referendumo idėją.
PRIEŠ: sistemą, klaną, valdžiažmogius, iliuminatus, žydomasonus, skraidančius lėktuvus, skiepus, skalūnus, žemės pardavimą, prekybos centruose grobiamus vaikus, rinkimų apylinkėse naudojamą nematomą rašalą, Norvegiją, W raides, viską valdančius reptilijanus, homoseksualus ir tt.
3. Kovotojai. Jiems reikia kovos. Nes be kovos nebus ir pergalės. Ai, net ir pergalė nebūtina. Realiai kam ta pergalė, svarbiausia kovoti:
PRIEŠ: sistemą, klaną, valdžiažmogius, iliuminatus, žydomasonus, skraidančius lėktuvus, skiepus, skalūnus, žemės pardavimą, prekybos centruose grobiamus vaikus, rinkimų apylinkėse naudojamą nematomą rašalą, Norvegiją, W raides, viską valdančius reptilijanus, homoseksualus ir tt.
Lėktuvu iš Norvegijos pirkti lietuviškos žemės skrendantis paskiepytas žydomasonas homoseksualas, kurio pavardė prasideda W raide – tikra Kovotojų svajonė.
Iš pirmo žvilgsnio jų judėjimas panašus į Brauno dalelių chaotišką judėjimą ar lemingų liuoksėjimą link uolų, bet įsižiūrėjus išryškėja ir struktūra, ir lyderiai.
4. Penktoji kolona. Įsitrynę tarp kovotojų, oportunistų ir netgi tų pačių tautininkų jie garsiai rėkia „už Lietuvą“, o nuslūgus akcijos įkarščiui daro savotiškus dalykus. Štai keletas temų iš patriotų – tėvynės ir žemės gynėjų puslapių, atliktų jau po žemės referendumo – „Rusija nepasiuntė Europos dėl trijų priežasčių – mandagumas, sąžiningumas ir neįtikėtina kantrybė”, „Rusijos ekonomika klesti ir Europa jai pavydi“, „Latvija yra totalitarinė nacistinė valstybė“, „Kodėl Ukrainos chunta nevaduoja Krymo“, „Lietuva yra Amerikos ir NATO karinių nusikaltėlių gaujos tarnaitė“, „Nepasiduokime propaganda, netikėkime, kad Rusija, kuri pripažino mūsų Nepriklausomybę, gali norėti mums blogo“. Ir tokia žinia pumpuojama kasdien. Koks įdomus patriotinis naratyvas.
5. Įtikinti. Turbūt didžiausia grupė žmonių, kurie pasirašė dėl referendumo, nes galbūt tikrai tikėjo, kad žemės pardavimas kelia didelę grėsmę Lietuvai. Galbūt su jais mažai kalbėjo. Galbūt juos įkalbėjo pirmųjų grupių žmonės. Galbūt jie nuoširdžiai taip manė. Galbūt tai buvo jų protestas prieš piliečius pamiršusią ir savo reikalais užsiėmusią valdžią. Galbūt.
Ir dabar, praėjus metams, po referendumo aš kreipiuosi būtent į šiuos žmones. Į du šimtus tūkstančių, du šimtus penkiasdešimt tūkstančių.
Kam gali būti naudinga nuolat priešinti Lietuvą? Su mūsų sąjungininkais ir draugais, su mūsų kaimynais, o svarbiausia – priešinti mus tarpusavyje. Vis išrandant ir išrandant naujas grėsmes. Tarsi kažkas turėtų papkutę su „Excelio“ byloje sužymėtomis grėsmėmis, jų indoktrinavimu ir galiojimo laiku. Pasibaigė pedofilija, prašau – skalūnai, po skalūnų – referendumas, baigėsi ir jo kiršinimo galiojimo data, tada pasiūlykime pleištą tarp mums draugiškos Skandinavijos valstybės, apmažo ir šios temos eskalavimas, kas ten dar likę – ai, supriešinkime lietuvius su lenkais dėl W raidės, dar visada yra seksualinės mažumos veiksmo pastiprinimui. Ir kiek dar visko bus, kol bus tos pirmosios keturios grupės.
Bet ne jos svarbiausios. Anksčiau ar vėliau jos išnyks kaip išnyksta paaugliški spuogai (jei tik jų neišspaudi, nes tada gali subjauroti visą odą ilgam laikui). Svarbiausi – jūs. Jūs turite nuspręsti, su kuo jūs. Su buvusiais, su vakarykščiais, su kiršinančiais ir graužiančiais mūsų valstybę iš vidaus, su penimais iš raudonos saujos, su girdinčiais balsus, nors Lietuvos radijas išjungtas.
Pasirinkimas nebus lengvas. Nes mes, referendumo laimėtojai, taipgi žydomasonai ir reptilijanai, nesame dovanėlė. Oi, kaip nesame.
Tarp mūsų arogantiški valdininkai ir šalies „vedliai“, kurie neturi nei noro, nei pareigos kalbėtis su žmonėmis ir klausti, ką jų valstybės išrinktieji dali padaryti dėl jų. Tarp mūsų skaldantys ir kiršinantys nuomonės formuotojai. Tarp mūsų genetiškai nepakantūs kitai nuomonei. Tarp mūsų nurašantys emigrantus kaip „prastesnius lietuvius“. Tarp mūsų tie, kuriems skalsesnio valgio šaukštas yra viskas, o viešasis interesas tik žodis vėjyje.
Taip, mes irgi turime savų spuogų. Jei teisingai maitinsimės, atsisakysim žalingų įpročių ir vartosime kokybiškas higienos priemones – jie ilgainiui išnyks.
Vakar mes buvome oponentai (bet ne priešai, niekada ne priešai), šiandien kviečiu galvoti ir diskutuoti, rytoj imsimės bendrų darbų. Ir švęsime bendras pergales.
Haiku
Žemelė verkia
Kad jos niekas neperka
Dėl ko kovojom?
