Kai kurie seimūnai, perskaitę „Gairių“ pilstymus iš tuščio į kiaurą netgi užjautė Vyriausybę: „ar Vyriausybė žinos, ko iš jos reikalauja Seimas?“ Patvirtinus tokias „gumines“ gaires ir visų sprendimų kūrimą adresavus Vyriausybei, tačiau konkrečiai nenurodžius, ką ji vis dėlto turėtų sukurti, padėtis galėtų tapti kurioziška: ką Vyriausybė besukurtų, ji galės sakyti, kad laikosi gairių...
O drąsesni Seimo nariai rėžė visai griežtai: „Gairės yra dokumentas apie viską ir apie nieką... ne gairių reikia, o labai konkrečių įstatymų. Ir reikia jų jau šiandien. O ši migla pučiama toliau“. Ir netgi priminė Salomėją: „ne žodžiais, o darbais reikia mylėti tėvynę. Gerbiamieji konservatoriai, neškite įstatymus“. Beje, konservatorių vadas tuomet neįtikėtinai susinervino, išgirdęs tuos „ne žodžiais, o darbais“, ir pirmiausia puolė politiškai triuškinti tų pasakytų žodžių autorių.
Apie logikos trūkumą liudija jau pirmasis „Gairių“ sakinys: „Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos ilguoju laikotarpiu tikslas – sukurti tvaresnę, skaidresnę ir adekvačias išmokas garantuojančią sistemą, taip pat pertvarkyti esamą valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos modelį“. Taip ir neaišku, ar pertvarkos tikslas kurti sistemą, ar tik jos modelį...
Pertvarkos popieriams atsidūrus pas prezidentę, Seimo ir Vyriausybės nariai jau galėjo ilsėtis ramybėje, nes prezidentė, gavusi tuos popierius, matyt, jau nelabai ir domisi ta „Sodra“. Tačiau velnias pakuždėjo mūsų valdžiai, kad Prezidentūroje neužkliuvus guminiam dokumentui, tą gumą galima tempti ir toliau. Kalbu apie birželio 8 d., šį kartą ne Seimo, o Vyriausybės patvirtintą „Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą“.
Šiame Vyriausybės nutarime rašoma: „Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plane nustatytais terminais parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikiamus teisės aktų projektus“. Bėda tik ta, kad šiems metams tame priemonių plane numatyti vos keli darbai, bet ir tie nelabai juda.
O kai kurie priemonių plano punktai iš viso nieko neturi bendro su „Gairėmis“. Turiu omenyje priemonę „ilginti pensinį amžių iki 65 metų“. Apie tokį pensijų pertvarkos žingsnį „Gairės“ juk neužsiminė. Anekdotiška yra priemonių plano užduotis: „Analizuoti ir pasirinkti pensijų skaičiavimo būdą (apskaitos vienetai ar virtualios sąskaitos)“.
Anekdotiška todėl, kad pirmajame Seimui pateiktame „Gairių“ variante buvo rašoma: „galimai pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos“, antrajame: „įvertinti galimybes... pensiją apskaičiuoti pagal apskaitos vienetų sistemą“, o štai priimtose „Gairėse“ jau rašoma – arba virtualių, arba taškų. Seimo nariai, priimdami tas „Gaires“, net nemirktelėjo nuo tokio cirko, taip pat nepaklausė, o kuo prasta dabartinė apskaitos sistema.
Kaip analizuojami tie pensijų skaičiavimo būdai? Ogi taip: Seimo delegacija nuvažiavo į Vokietiją, Lenkiją, Latviją ir Švediją pasiklausti, kuri sistema labiausiai tiktų Lietuvai. Greičiausiai nė viena, bet užtat seimūnai galėjo pasiplaukioti Stokholmo kanalais ar pagurkšnoti alaus po Potsdamo aikštės parapetu Berlyne. Tai irgi neblogai, tuo labiau, kad kelionės juk nekainavo, o komandiruotpinigių Seimas, matyt, turi per akis.
Apskritai, daugumą „Sodros“ gelbėjimo priemonių numatoma parengti 2012 ir net 2013 metais, o įgyvendinti atitinkamai dar vėliau. Taigi Seimo nario replika, kad „įstatymų reikia dabar“ liko balsu tyruose. O juk ekonominio pavojaus akivaizdoje prieš trejetą metų Seimas per kelias naktis pakeitė daugybę valstybės gelbėjimo įstatymų. Dabar jau niekas kažkodėl neskuba. Kodėl? Atsakymas paprastas: kitąmet rinkimai, kam stengtis...
Kokia „Sodros“ padėtis ir perspektyva yra dabar? Neseniai Seime įvykusi diskusija „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ taip ir neatsakė į šį klausimą. Galbūt todėl, kad viceministras Audrius Bitinas daugiausia piešė optimistinę „ilgojo laikotarpio iki 2050 metų“ perspektyvą, o žinomas ekspertas dr. Teodoras Medaiskis kalbėdamas apie dabartinę padėtį, tą popierinę Seimo patvirtintą pertvarką mažai ir prisiminė.
Viceministro nuomone, reformos tikslas yra „ilguoju laikotarpiu, t.y. iki 2050 metų išlaikyti pakeitimo normą; stabilizuoti išlaidas; sukurti skaidresnę sistemą, apsaugotą nuo politinės manipuliacijos, gerinti pensijų sistemos dalyvių informuotumą, skatinti ilgiau likti darbo rinkoje, kurti lankstesnius darbo rinkos santykius...“ Pranešęs šiuos tikslus, ministras atsidusęs savikritiškai pripažino: „gal tai deklaratyvūs teiginiai...“
Anot A.Bitino, norint subalansuoti „Sodros“ biudžetą, reikėtų įmokų tarifą didinti iki 48 proc. (šiuo metu 34 proc.). Kadangi tarifas nebus didinamas, reikia ieškoti alternatyvių šaltinių, kokių – viceministras nenurodė. Kartu jis pasidžiaugė teigiamomis „Sodros“ tendencijomis: šiemet deficitas sieks 2,2 mlrd. litų, 2012 – 2,07 mlrd., o štai 2013 m. jis sumažės dvigubai iki 1,2 mlrd., o dar po metų net keturis kartus iki 0,3 mlrd. litų. Tokios optimistinės gaidos skambėjo artimiausios ateities vertinime. Jomis gal ir galima būtų tikėti, jei ne faktas, kad nuo 2013 m. šalyje jau bus kita valdžia...
Kitokios gaidos skambėjo iš T. Medaiskio lūpų. Lietuvoje pensijoms išleidžiama 5,7 proc. nuo BVP, Europos Sąjungoje – 8,58 proc. Pagrindinė priežastis – vis dar neįveikiama šešėlinė ekonomika. Įrodymui buvo pateiktas toks skaičius: vidutinis uždarbis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos „Sodrai“, yra 14 proc. mažesnis, negu Statistikos departamento skelbiami vidutinio darbo užmokesčio duomenys. Beje, 2004 metais, įvedus pensijų kaupimą, teigta, kad ši reforma kaip tik ištrauks pinigus iš šešėlio. Anot T.Medaiskio, to nepastebėta... Taigi vienas pagrindinių anos reformos tikslų taip ir liko neįgyvendintas.
Pastarųjų metų „Sodros“ deficito išsipūtimą nulėmė ne „Sodros“ pajamų, bet jos išlaidų didėjimas, pirmiausia motinystės išmokų, per trejus metus padidėjusių net keturis kartus (gimusių vaikų skaičius 2007-2009 m. padidėjo 12 proc.).
Kita deficito priežastis, anot prelegento, - pensijų didinimas. 2009 metais jų lygis pasiekė beveik 50 proc. gauto atlyginimo. Didžiulės Sodros skolos rodo, kad tokio dydžio pensijų Lietuva negali išlaikyti ir sprendimais turėtų būti ne modelio keitimas, o kitokie ir labai konkretūs dalykai.
T.Medaiskio siūlymai, kurių nė kvapo nėra „Gairėse“, yra tokie: išlaidas motinystei grąžinti į 500 mln. lygį, o gimstamumą skatinti kitomis priemonėmis; valstybės skolintus pinigus „Sodrai“ pripažinti valstybės skola ir nereikalauti jos išieškojimo iš būsimų pensininkų, nes vien už palūkanas „Sodra“ greitai mokės milijardines sumas; atsisakyti sumanymo grąžinti neišmokėtas 2010-2011 m. pensijas dabartiniams pensininkams, nes to meto sumažintų atlyginimų juk niekas nekompensuoja.
T.Medaiskis smarkiai abejojo ir dėl kaupiamųjų pensijų sistemos. Dėl jos „nereikia turėti iliuzijų“, nes nėra jokių įrodymų, kad pensijų fondų dalyvis gaus didesnę pensiją. O recesija ar visuomenės senėjimas vienodai palies ir „Sodros“, ir kaupiamųjų fondų išmokas. Ne modelių kaitaliojimas, o dirbančiųjų produktyvumas – čia yra tikrasis kelias gelbėjantis senėjimo perspektyvoje. Taip pat aukštesnės technologijos, didesnis darbo našumas, šeimos ir darbo pareigų derinimas - ne motinystės pašalpos, bet vaikų darželiai, darbo santykių ir sąlygų pritaikymas, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų aktyviau įtraukiami į darbo rinką.
Štai tokias priemones siūlo dr. T.Medaiskis. Šalia jų popierinių „Gairių“ numatytos priemonės atrodo sulankstytos iš popieriaus: „Nustatyti, kad VSDF administravimo įstaigos moka visas valstybines pensijas ir rentas“, „plėsti VSDF tarybos funkcijas ir nustatyti atsakomybę“, „pertvarkos eigą ir laukiamus rezultatus kas 4 metai svarstyti Lietuvos Respublikos Seime“...
Ar atsigręš Lietuvos Respublikos Seimas, ministerija, taip pat ir prezidentė į realybę? Tolimų metų perspektyva, į kurią kaip tik ir orientuotos „guminės“ ir dar neaišku, ar iš viso šiuo metu reikalingos „Gairės“, mus menkai šildys, jeigu Baltijos šalyse neregėtas lietuviškosios „Sodros“ deficitas ir toliau didės. Konferencijoje išgirstas ministerijos ir žinomo eksperto pasisakymų disonansas rodo, kad „Gairės“ rodo kelią nebūtinai teisinga kryptimi.