Juokas juokais, bet šeimos institucija nepriklausomoje Lietuvoje yra gan sėkmingai naikinama, gal net sėkmingiau už net sovietmečiu "neišromytą" pilietinę ir nacionalinę savimonę. O juk padori, neišsiskyrusi šeima - tai valstybės pagrindas. Sugriovus šeimą, Valstybė irgi atsiduria gilioje krizėje.
Vaikai susiformuoja žvelgdami į tėvus. Darnioje šeimoje vaikai auga kitokie, nei besiskiriančioje ar besipešančioje - neagresyvūs, atsakingi, kadangi mato taip pat besielgiančius savo tėvus. Iš tėvų jie mokosi elementaraus susikalbėjimo ir pagarbos meno - mūsų visuomenė šia prasme, regis, yra itin nemeniška.
Apie šeimos problemas galų gale prakalbo ir pats Prezidentas, antrosios kadencijos pabaigoje suvokęs, kad kažkas šioje srityje yra negerai: "Nė kiek neabejoju, reikia keisti ir šeimos politiką. Ypatingai jaunų šeimų atveju. Pripažinkim nemalonų faktą, tačiau jei daugiau kaip 50 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, tai – didžiulė šeimos problema, nes kokį pavyzdį tie vaikai turi? Įvyksta psichologinis pergyvenimas, lūžis, vaikai ieško sprendimo arba patys save kaltina, o tai irgi prisideda prie krizių, minčių apie savižudybę“.
Tada pagalvoji, o kiek mūsų emigrantų, palikę vaikus, darbuojasi Airijose ar Ispanijose? Kam palikti jų vaikai ir kaip jie elgsis po dešimties metų? Ir - ar daroma kas nors, kad būtų geriau, kad situacija keistųsi? Juk valdžios vairą šešti metai sukinėja socialdemokratų kompanija, kokia jų strategija ir veiksmai šiuo klausimu? Ar savo darbais, kalbomis bei asmeniniu pavyzdžiu jie nors kiek bando prisidėti prie stabilios, darnios šeimos įvaizdžio?
Taigi - demonstracija yra sveikas (dar neužmigusios ir neemigravusios) visuomenės požymis. Jų, stebint VSD ir kitas pastarojo laikmečio tragikomedijas, galėtų būti žymiai daugiau. Gaila, kad studentai - pati aktyviausia, revoliucingiausia ir permainų trokštantį jėga - yra šiek tiek paveikta egoistiško apatijos viruso.
Gerai, kad bent Prezidentas galų gale pabudo... Anot DELFI, "Prezidento nuomone, psichinės sveikatos problema susirūpinta nuo savivaldos iki ministerijų lygio. „Tai man teikia daug vilčių ir esu optimistas, kad mes pralaužėme savotišką tylos ir neveiklumo ribą ir kad pajudėsime, rasdami atitinkamus sprendimus“, - kalbėjo V.Adamkus, pripažindamas, kad savižudybių ir krizių klausimu ilgą laiką nebuvo tinkamos valstybės politikos."
Gerai būtų, kad pabustų ir žiniasklaida. Vėlgi galima remtis tos pačios Didžiosios Britanijos pavyzdžiais: ten buvo pastebėta, kad masiškai išaugus skyrybų skaičiui, sąmoningai ir valstybiškai mąstanti žiniasklaida gali labai veiksmingai prisidėti prie šio reiškinio stabdymo.
Kaip? Netgi labai paprastai - sukurdama "darnios šeimos madą", pvz., spausdindama šeimų nuotraukas - menininkų, sportininkų, politikų. Neaprašinėdama pirmuosiuose puslapiuose kokio nors Uspaskicho mielužių, o pozityviai akcentuodama šeimos institutą. Juk šiaip ar taip, paprasčiau mąstanti visuomenė greitai reaguoja į spaudos siūlomas "madas" - antai kiek labdaros lėšų suaukojama gražioms Nomedos Marčėnaitės ar Editos Mildažytės organizuojamoms akcijoms...