Prisidengiant tipišku atsikalbinėjimu, jog akcijos metu įvyks riaušės, Juozo Imbraso vadovaujama Vilniaus miesto valdžia atsisakė suteikti leidimą Europos Komisijos organizuojamai informacinei kampanijai "Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Motyvai pasirodė panašūs į tuos, kurie praeitą vasarą paskatino ir Klaipėdos savivaldybę neleisti miesto gimtadienio šventės metu seksualines mažumas atstovaujančių žmonių eitynių. Atsižvelgdama į internetiniuose portaluose skleidžiamą neapykantą ir potencialias riaušes, miesto valdžia nusprendė neįsileisti per Europos miestus jau ketvirtus metus iš eilės važiuojantį eurovilkiką, suteikiantį informaciją apie egzistuojančią įvairiausio pobūdžio diskriminaciją, išnaudojimą bei žmogaus teisių pažeidinėjimą. Taip pasielgdama Vilniaus valdžia, prisidengdama tvarkos retorika (stebėtis nereikia, juk meras iš Tvarkos ir teisingumo), leidžia visuomenei ir Europai suprasti, kad žmogaus teisės bei lygios galimybės Lietuvoje ir Vilniuje yra iš tikrųjų nepažeidžiamos. O tiksliau, jos tiesiog jai nerūpi.
Šlykščiausios pastarosiomis savaitėmis eskaluojamos homofobijos pavyzdys – tai paskutinė LNK laida „Srovės“, kurios metu buvo pabandyta „objektyviai“, t.y. nevertinant ar „homoseksualumas yra gerai ar blogai“, aptarti, kiek iš tikrųjų Lietuvoje diskriminuojamos seksualinės mažumos. Tendencingesnės laidos nebuvo galima parodyti. Pagal visas bjauriausias televizinės manipuliacijos taisykles Lietuvos gėjai buvo sulyginti ne tik su pedofilais bei įvairiausio pobūdžio ištvirkėliais. Buvo pasirinktas gėjus „reprezentuojantis“ rusakalbis asmuo, kuris, lyg koks baisiais nusikaltimais įtariamas žmogus, slėpėsi nuo kameros ir visaip vengė kalbėtis su žurnaliste. O ką jau kalbėti apie šaunųjį Kauno miesto mero pavaduotoją, taip noriai besidalijantį savo išmintimi, jog visi gėjai yra tiesiog ištvirkėliai? Arba ką reiškia laidos vedėjos Audrės Kudabienės retorinis klausinėjimas apie tai, ar galime leisti gėjams žygiuoti pro vaikų darželius arba suteikti galimybę dirbti policijoje bei kitose panašaus pobūdžio darbuose? Palaukite, ar tikrai Lietuva yra Europos Sąjungos narė?
Šiandien gyvendami Vilniuje mes iš tikrųjų galime dažnai pasidžiaugti ne vienu kultūriniu renginiu ar meniniu festivaliu. Tačiau nei tai, nei Europos kultūros sostinės statusas mūsų nepadarys kultūringesniais ir labiau civilizuotais, jei mes nesugebėsime atsikratyti siaurakaktiškumo bei ksenofobijos. Žinoma, tai toli gražu nereiškia, kad visi kultūringos visuomenės nariai privalo mylėti ir palaikyti gėjų bendruomenę, tačiau elementarus supratimas, kad demokratinėje visuomenėje turi teisę gyventi kitaip mąstantys bei kitokios kultūros žmonės, yra paprasčiausia neišvengiamybė.
Juokingiausia tai, kad visa ši lietuviškos ksenofobijos ir homofobijos isterija bei augantis reakcionieriškumas yra pasmerkti anksčiau ar vėliau sunykti. Juk Europos Sąjungos teisinė kultūra ir pati teisė, patinka tai Lietuvos reakcionieriams ar ne, bet yra pagrįsta kaip tik žmogaus teisėmis, lygiomis galimybėmis bei antidiskriminaciniais principais. Netolimoje ateityje joks Lietuvos meras negalės apie gėjus kalbėti taip, kaip tai sau leidžia tūlas Kauno mero pavaduotojas. Socialinė modernizacija, kuri šiandien sparčiai vyksta Lietuvoje Europos Sąjungos finansinės ir kitokios paramos dėka, palaipsniui pakoreguos mūsų kaimietišką mentalitetą bei reakcingą laikyseną. Na o iki tol reikia visomis jėgomis priešintis ir garsiai rėkti, kad toks Vilniaus valdžios šovinizmas, provincialumas bei įstatymų nesilaikymas nėra priimtinas sveiką protą turintiems žmonėms.