O.Lapinas: Ar leisti laisvai įsigyti ginklą?

Paskutiniu metu vėl kyla diskusijų, ar verta Lietuvoje liberalizuoti ginklų įsigijimą. Pasiūlymai leisti laisvai įsigyti ginklus išplaukia iš žmogaus laisvės ir lygybės idėjos: kodėl nusikaltėlis gali laisvai grasinti tau ginklu, o tu turi jam pasiduoti ? Juk kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ! Juk visi žmonės turi būti lygūs!

Giliai po šia idėja slypi trys neišsakytos prielaidos.

Pirmoji : ginklai bus įgyjami ne puolimui, o gynybai.

Antroji : statistiniam lietuviui būtina gintis, kad jaustųsi saugus.

Trečioji: esama gynybos sistema – policija, dujų balionėliai ir dujiniai pistoletai - negali užtikrinti pakankamo saugumo.

Pirmas klausimas - ar tikrai daugumai lietuvių ginklai reikalingi gynybai, o ne puolimui? Žinoma, galima pasakyti, kad normalus žmogus nelinkęs į agresiją. Tik nedidelis procentas žmonių, įsigijęs ginklą, tvirtins prie jo optinį taikiklį ir patogiai įsitaisęs prie palangės, ims šaudyti į praeivius.

Tačiau mes nežinome, kiek iš tiesų yra pas mus normalių žmonių ir ar lietuviai yra išimtinai taiki tauta. Statistiniai rodikliai kol kas yra ne taikos, o agresijos pusėje: didelis automobilinių avarijų, savižudybių bei mokyklinio smurto rodikliai nėra tiesioginiai agresijos ženklais, tačiau rodo pakankamai aukšta polinkį į agresyvumą. Žinoma, realus smurto lygis kol kas žymiai didesnis JAV didmiesčiuose. Pas mus tai vis dėlto tik vidinis polinkis. Kas susiję ne su polinkiu, o su realiu, atviru agresyvumu? Dažniausiai jis siejamas su:

Teritorinių instinktu (gink saviškius);

Neaiškiomis ribomis tarp skirtingų grupių (kas čia bosas?);

Gyventojų pertekliumi ;

Užgauta savimeile ( aš neleisiu savęs žeminti) ;

Baime ( mane supa priešai).

Ir kitais faktoriais: amžiumi (jaunos tautos - “karštesnės”), klimatu (tvankumas ir karštis didina agresijos tikimybę); ekonomika (dideli skirtumai tarp turtingų ir vargšų).

Olegas Lapinas:

Mes nežinome, kiek iš tiesų yra pas mus normalių žmonių ir ar lietuviai yra išimtinai taiki tauta. Statistiniai rodikliai kol kas yra ne taikos, o agresijos pusėje: didelis automobilinių avarijų, savižudybių bei mokyklinio smurto rodikliai nėra tiesioginiai agresijos ženklais, tačiau rodo pakankamai aukšta polinkį į agresyvumą.

Taigi, kol kas lietuviai, gyvenantys palyginus vientisoje kultūroje ( jei neskaitysime vietinės rusų, lenkų ir lietuvių jaunimo galimos trinties), neturintys didžiulių miestų, linkę gyventi atskiruose namuose su tvoromis, vargu ar bus linkę į masinius susirėmimus. Tačiau vietinės reikšmės susidūrimai, tarkime, daugiabučių namų ir bendrabučių kvartaluose arba tarp vis daugėjančių emigrantų ir vietinių - visiškai įmanomi. Jei ginklai bus legalizuoti, juos būtinai įsigis jaunimo grupuotės, kad jaustųsi “kietesni” ir “neleistų skriausti saviškių”.

Mokyklinis smurtas neretai gimdo norą atkeršyti skriaudikams. Taip atsiranda moksleivių, šaudančių į visus, kas papuola.

Kol kas lietuviai vairuoja gan agresyviai. Kartais atrodo, kad automobilis ir yra slaptas lietuvio ginklas.

Laimei, jis iššauna ne nuolat, bet jei jau pjesės pirmajame akte ant sienos yra šautuvas, tai paskutiniame akte jis būtinai iššauna...

Kol kas lietuviai dažnokai žudosi. Bet ne kulkomis. Šaudomieji ginklai padarytų savižudybes efektyvesnes. \ Antra prielaida - ar įsigijęs ginklą lietuvis jausis saugus. Kai kurių savigynos bei policijos specialistų nuomone, atvirkščiai. Pamatęs jūsų rankose dujinį pistoletą, nusikaltėlis gali išsitraukti tikrą. Pamatęs tikrą - gali panaudoti jį prieš jus patį. Pistoletas namuose - potencialus pavojus vaikams - reikalavimas laikyti ginklą tik seife vargu bus labai rimtai įgyvendinamas.

Trečia prielaida - apie nepakankamai gerą policijos darbo efektyvumą - ko gero, yra teisinga. Tačiau pakankamai efektyvi policijos sistema - su aibe gerai apmokamų pareigūnu, gera technine baze, kompiuterizacija ir t.t.- anaiptol nesusijusi su pačiu žemiausiu nusikalstamumu. Policija persėda į šarvuočius- nusikaltėliai įsigyja kulkosvaidžius. Kam teko gyventi ramioje Skandinavijoje ar Olandijoje, tikrai patvirtins- policijos pareigūnai čia anaiptol neprimena NATO kareivių. Kai kur tai tiesiog uniformuoti vyras su moterimis, ramiai važinėjantys dviračiais ir tikrinantys mašinų numerius. Neagresyvi gynybos sistema kartais susijusi su neagresyviu nusikalstamumu. Verta prisiminti tai galvojant ir apie gyventojų ginklavimąsi.

Todėl manau, kad kol kas svarstyklės “už” ar “prieš” laisvą ginklų įsigijimą linksta į “prieš”. Saugumą verta ugdyti kitomis priemonėmis. Jei jau konkurencija, santykių aiškinimai- tokie neatsiejami homo sapiensų bruožai... Štai, tarkime, prieš keletą metų jauni suomių muzikantai sugalvojo konkursus su “nematomomis “- “oro”- gitaromis”- “Air guitar championship”. Jų šūkis :” Make air- not war “.