Jei dėl išmaldos prašančių ir “visokio kitokio plauko žmogelių” trypiniuojančių” aikštėje galima sutikti – juk tam nereikia gauti valdininkų leidimų, tai dėl aikštės gyvybingumo - norisi suabejoti. Palyginus su šurmulingomis, tikra miesto gyvybe trykštančiomis centrinėmis Europos senamiesčių aikštėmis – Vilniaus Katedros aikštė savo gyvybingumu primena remonto darbams uždarytą zoną.
Ne pirmi metai Vilniaus arkivyskupijos valdžia Katedros aikštėje bando uždrausti jai nepatinkančius renginius. Štai ir dabar lapkričio 23 d. artėjančio Kalėdų šurmulio proga Vilniaus miesto meras J.Imbrasas Vilniaus arkivyskupijos kurijoje “atgailaudamas” už savo pirmtaką A.Zuoką (nepaisiusį vyskupų ir kardinolų protestų ir leidusį sostinės centrinėje aikštėje rengti įvairius renginius) kardinolui A.J.Bačkiui ir vyskupui J.Tunaičiui prižadėjo jokių triukšmingų šventimų drumsiančių šventoriaus ramybę daugiau nerengti. Net tradicinius naujametinius fejerverkus meras prisiekė į dangų siųsti ne nuo Gedimino, bet nuo Tauro kalno.
Apie draudimus centrinėje miesto aikštėje rengti renginius dažniausiai išgirsdavome, kai susidurdavo Vilniaus savivaldybės ir kurijos interesai.
Visuomenės ir kurijos interesai gana dažnai nesutampa. 2004 metų “Sostinės dienų” festivalio koordinatorius V.Juknelis renginio išvakarėse pareiškė neatšauksiąs Katedros aikštėje planuojamos šventinės programos: „Laikas mūsų Katalikų Bažnyčios hierarchams atsipeikėti, plačiau pažiūrėti į pasaulį ir nepainioti XIV amžiaus su XXI”, - neištvėręs Bažnyčios valdininkų cenzūros pyktelėjo organizatorius, sakęs, kad jau nebegali tylėti nes šis klausimas jam „sugadino daug kraujo”.
Jei jau savivaldybės remiamų “Sostinės dienų” organizatoriams Bažnyčios valdininkai “sugadino daug kraujo”, tai kiek jo neteko ne tokių įtakingų visuomeninių organizacijų renginių organizatoriai – nežinome. Štai, pavyzdžiui, Studentų asociacijai šiemet pavasarį ketinusiai lygiadienio dienos proga Katedros aikštėje surengti Žemės dienai skirtą renginį, Arkivyskupijos valdžia patarė viską nukelti į balandžio mėnesį, o renginį atidėjus, vėliau - jį čia rengti uždraudė...
Rudens lygiadienio ir baltų vienybės dienos renginiui, kuriam leidimo šiemet prašė Lietuvos Ramuvų sąjunga, dvasingieji valdininkai taip pat pasakė - ne, nors planuotas renginys turėjo būti ir ne masinis, ir ne pramoginis. Be pastabų ir nurodymų kas netinka ir ką reiktų koreguoti – ant pareiškimo buvo tiesiog uždėtas cenzorių grifas “neleisti”. Į klausimą – kodėl? - trumpas viduramžių šaltuku dvelkiantis atsakymas: “bažnyčia savo sprendimų neaiškina”.
Susidūręs su tokiu kategoriškumu imi manyti, kad Katedros aikštė yra Vilniaus arkivyskupijos Kurijos nuosavybė. Kaip yra iš tikrųjų? – kreipiuosi į Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas laikinai einantį Viešosios tvarkos skyriaus vedėją G.Tamošiūną.
G.Tamošiūnas: ”Katedros aikštė juridiškai priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Savivaldos įstatymą ir kitus teisės aktus, aikštės ir kitos viešos erdvės savivaldybės teritorijoje valdomos Savivaldybės”. Taigi, ačiū Dievui, aikštė vis dėl to Savivaldybės.
Bet gal tarp Vilniaus Savivaldybės ir Vilniaus arkivyskupijos yra kokia raštiška sutartis dėl renginių organizavimo Katedros aikštėje?
G.Tamošiūnas: “Susitarimo dėl renginių derinimo jokio nėra, yra Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių punktas, pagal kurį renginio organizatorius gali gauti leidimą organizuoti renginį tik iš anksto suderinęs su Arkivyskupijos kurija.” Taigi, nors aikštė Savivaldybės - derinti prieš tai būtina su Kurija.
O kaip visa tai derinama? Ar Vilniaus arkivyskupija turi veto teise renginiams, ar renginiai gali būti surengti ir be arkivyskupijos sutikimo? Kas priima galutinį sprendimą?
G.Tamošiūnas: “Visi renginiai, kurie vyksta Vilniaus miesto viešosiose erdvėse yra svarstomi renginių derinimo komisijoje. Į šią komisija įeina įvairių sričių specialistai (miesto tvarkymo, policijos, rezervato, miestovaizdžio, verslo ir paslaugų ir kt.). Komisijos metu renginio organizatoriai informuojami apie sąlygas, kurias įgyvendinus jie gali organizuoti renginį. Jei renginys organizuojamas Katedros aikštėje, organizatorius informuojamas, kad jis organizuojamą renginį turi suderinti su Arkivyskupijos kurija. Paprastai organizatorius savarankiškai kreipiasi į Kuriją ir su ja derina renginio eigą, laiką, kitas renginio aplinkybes. Veto teisė nėra numatyta. Galutinį sprendimą dėl renginio organizavimo priima Administracijos direktorius, išleisdamas įsakymą dėl renginio organizavimo.” Ar norintys rengti renginius Katedros aikštėje turi patys derinti su Arkivyskupija ir Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcija, ar tai turi daryti Savivaldybė?
G.Tamošiūnas: “Kaip aukščiau minėjau, tai turi daryti pats renginio organizatorius. Taip yra todėl, kad derinimo metu pateikiamos įvairios pastabos ir pasiūlymai koreguoti renginio eigą, o renginio organizatorius turi betarpiškai dalyvauti ir arba pritarti arba teikti kitus pasiūlymus dėl teikiamų pastabų. Renginių organizatorių patogumui yra sudaryta renginių organizavimo komisija, į kurią įeina įvairūs specialistai, todėl organizatoriui nereikia vaikščioti po įvairias institucijas.”
Tai kaip čia yra? Renginių organizavimo komisija, kaip teigiama, sudaryta renginių organizatorių patogumui, kad organizatoriui nereikėtų lakstyti į įvairias institucijas... Gal gi toje derinimo komisijoje yra ir arkivyskupijos atstovas, kuris kaip ir bet kuris kitas šios komisijos narys turi teise išsakyti savo nuomonę komisijos posėdžių metu? Tačiau, atrodo, kad viena institucija tiesiog stovi aukščiau už šią komisiją? Taigi, vieno langelio principas čia negalioja – langeliai yra du – administracinis ir dvasinis. Organizatorius, prieš eidamas prie administracinio langelio, prieš tai turi gauti patepimą iš dvasinio langelio. O dvasinis renginių derinimo langelis, kaip matėme, gali užsitrenkti be jokių paaiškinimų. “Neleisti!” ir viskas kaip “kirviu nukirsta”. Gerai, kad inkvizicijos laikai praėjo, nes “kirviu nukirsta” tektų rašyt jau be kabučių.
Be to, Katedros aikštė priklauso dar ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijai. Rezervato naudojimo ir lankymo taisyklėse, patvirtintose LR kultūros ministro įsakymu nustatyta renginių Rezervate organizavimo tvarka, pagal kurią fiziniams ir juridiniams asmenims, sudariusiems sutartis su Direkcija, gali būti leidžiama organizuoti ir rengti renginius. Taigi, renginių organizatoriams Katedros aikštėje atveriamas dar trečias leidimų langelis!
Ką daryti, kaip suderinti pasaulietinius, dvasinius ir kitus visuomenės interesus? Reiktų tiesiog sukurti viešas demokratiškas “Renginių Vilniaus viešosiose vietose organizavimo taisykles” ir jų laikytis:
1. Taisyklės turi nustatyti skaidrią, vieno langelio principu pagristą, renginių organizavimo Vilniaus Katedros aikštėje ir kitose viešose vietose leidimų išdavimo tvarką.
2. Taisyklės turi apibrėžti sprendimus priimančios komisijos sudėtį ir jos formavimo tvarką. Komisija turėtų būti visuomeninė, sudaryta ne tik iš miesto tvarkytojų, policijos ir kitų valdžios institucijų atstovų, bet ir iš Bažnyčios, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato bei visuomeninių kūrybinių organizacijų deleguotų narių.
3. Renginius organizuojančių organizacijų atstovai turėtų būti kviečiami į komisijos posėdį, kad galėtų pristatyti savo siūlomą renginį. Komisija išklausiusi organizatorių ir pareiškusi savo pastabas, turėtų sprendimą priimti balsavimu.