Naujos atominės elektrinės statybos ir elektros tinklų integravimo į ES tinklus problemos yra tarpusavyje susietos, todėl sprendžiant vieną problemą negalima ignoruoti kitos. Negalima teikti prioriteto ir ekonominei naudai, jei dėl to nukenčia valstybės saugumas. Todėl naudojantis proga, kad atominės elektrinės įstatymas gali grįžti į Seimą koregavimui, tikslinga atsakyti į kai kuriuos klausimus ir tuo palengvinti teisingų sprendimų priėmimą.
Ar tapsime nepriklausomi nuo Rusijos energetikos monopolio, jei pasistatysime naują atominę elektrinę (NAE)?
Netapsime, jei planuojamų atskirų naujos atominės elektrinės reaktorių galia bus didesnė už tą, prie kurios Lietuvos elektros energetinė sistema pati, be Rusijos pagalbos, galėtų užtikrinti stabilų sistemos darbą. Projektuojant naujus galingumus paprastai yra prisilaikoma sąlygos, kad atskirų sistemos agregatų (generatorių) galia neviršytų 3-7 proc. bendros, sumarinės sistemos apkrovos, nes tik tokią galią sugebės laiku kompensuoti kiti sistemoje veikiantys generatoriai. Nesilaikant to gali būti pažeistas sistemos darbo stabilumas ir padidėti totalinių avarijų tikimybė. (Žiūr.- R. Juozaitis. Laikmečio iššūkiai Lietuvos elektros ūkiui).
Sprendžiant iš AB „Lietuvos energija“ naujausios informacijos apie bendrovės veiklą įgyvendinant nacionalinę energetikos strategiją ( 2007 lapkritis ) galima suvokti, kad viskas daroma, kad NAE liktų Rusijos energetikos sistemos dalis. Tiek poveikio aplinkai vertinimas, tiek statybų aikštelės studija, tiek flirtas su prancūziška firma „Areva“ - siekiančia Lietuvai parduoti savo 1600 MW galios reaktorius, tiek jokios užuominos apie aikštelės paruošimą konverterių stočiai naujos atominės elektrinės teritorijoje asinchroniniam ryšiui su Rusijos elektros energetikos sistema, bei nepaliaujamas AB „Lietuvos energija“ vadovo spaudimas numatyti konverterių stotį ant būsimos tarpsisteminės jungties su Lenkija, išduoda tai, kad aktyviai ruošiamasi IAE teritorijoje atkartoti, šiuo metu dar dirbančios, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) modelį. To visai neslepia ir AB „Lietuvos energija“ ideologas dr. Anzelmas Bačauskas savo straipsnyje:“ Naujos atominės elektrinės statyba – Baltijos valstybių vienybės patikrinimas“ („Elektros erdvės“, 2007, Nr. 4).
IAE buvo pastatyta ne Lietuvai, o Rusijai, jos karinio komplekso ir SSRS šiaurės vakarų regiono reikmėms tenkinti. IAE agregatų galia labai didelė (2 x 1500 MW), todėl ji galėjo patikimai tiekti elektrą tiktai labai didelės galios elektros energetinėje sistemoje, kuri užtikrina rezervavimą avarinio blokų išsijungimo atveju.
Tokia yra Rusijos centralizuotai valdoma elektros energetikos sistema. Du Volgos gigantai, Volgogrado ir Kuibyševo hidroelektrinės rezervuoja pakankamą galios rezervą, kad numatytų ir palaikytų ne tik sistemos dažnį, bet ir užtikrintų visos Rusijos beiLietuvos elektros energetikos sistemos dinaminį stabilumą. Pastatę naują atominę elektrinę, pagal IAE modelį, liksime visiems laikams pririšti prie Rusijos, jos valdomi ir įtakojami.
Ar yra pavojus Lietuvos saugumui, jei jos elektros energetikos sistema liks sudėtine JES ROSSII dalimi?
Be abejo. Kad energetinio šantažo priemonės nėra svetimos politiniams tikslams pasiekti Rusija įrodė ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Valdydama savo ir Baltijos valstybių elektros energetines sistemas, bei jose vykstančius procesus, Rusija gali diktuoti ne tik elektros kainas, bet ir fiziškai atakuoti elektros sistemas. Galima pateikti šiuos hipotetinius pavyzdžius:
Lengvas puolimas. Molodečne atjungiama 330 kV linija Molodečnas – Vilnius, o Sovetske - 330 kV linija Sovetskas – Klaipėda. Rezultatas - sukomplikuotas lietuviškos elektros tiekimas į Vilniaus bei Klaipėdos regionus. Puolimo pasekmėms likviduoti, t.y. naujoms 330 kV linijoms statyti bei mūsų elektros energetikos sistemos 330 kV mazgui iš Sovietsko perkelti šiapus Nemuno, reikės daug laiko ir pinigų.
Galutinis smūgis. Jis gali būti suduotas jau po to, kai bus pastatyta nauja atominė elektrinė, pagal IAE modelį, t.y. su „Arenos“ 1600 MW galios ar kitais panašios galios, reaktoriais. Šiuo atveju Rusija, ko gero, perspėjusi, kad dėl JES ROSSII vykdomų reformų yra priversta atsisakyti galios rezervavimo naujai atominei elektrinei, atjungia visas tarpsistemines 330 kV jungtis su Baltijos valstybėmis. Nauja atominė elektrinė netekusi greitai veikiančio galios rezervo tampa dinamiškai nestabili ir negali būti eksploatuojama. Lietuva parklupdoma ant kelių - tai jau valstybingumo krizė.
Negalima nepaminėti, kad visus, aukščiau paminėtus veiksmus Rusija gali atlikti savo teritorijoje. Tarptautinio pasipiktinimo nekils, nes Rusija nėra ratifikavusi energetikos chartijos. Viskas teisėta.
Laikinas saugiklis
Kol rusiška elektra tranzitu tiekiama į Kaliningrado sritį, galima tikėtis, kad aukščiau išvardinti hipotetiniai Rusijos veiksmai prieš Lietuvą nebus vykdomi. Tačiau prisiminus, kad neseniai Kaliningrade pradėta statyti nauja termofikacinė elektrinė jau veikia, kad kalbama apie atšaką nuo Baltijos jūra tiesiamo dujotiekio į Kaliningradą, kad aukštas Rusijos pareigūnas neseniai kalbėdamas su Latvijos premjeru primygtinai siūlė neatsijungti nuo JES ROSSII, galima daryti prielaidą, kad Rusija stengsis išlaikyti turimas potencialias, aukščiau išvardintas spaudimo priemones, kurias jiems teikia Baltijos valstybių energetikos priklausomybė nuo Rusijos.
Ar reikia Lietuvai atominės elektrinės?
Taip. Ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui bus reikalingas galingas elektros energijos šaltinis, galintis kompensuoti prarastas galias uždarius IAE bei prognozuojamą vartojimo augimą regione, sudarytas iš keleto generuojančių, palyginti nedidelės galios agregatų (reaktorių), kurie suteiktų regionui galimybę savarankiškai palaikyti ne tik dažnį, bet ir užtikrinti sistemos dinaminį stabilumą išėjus iš rikiuotės vienam iš elektrinės agregatų.
Agregatų galią turėtų numatyti savo sąlygose UCTE, atsiliepdama į Baltijos valstybių paraišką. Jei bus grįžtama prie Atominės elektrinės įstatymo taisymo, reikėtų sugriežtinti 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, perkeliant ją į Nacionalinio investuotojo arba patronuojančios įmonės straipsnį ir įpareigoti ją įvykdyti minėtos nuostatos ir UCTE reikalavimus nuo to momento, kai bus pastatyta elektros perdavimo linija Lietuva–Lenkija. Tik gavus UCTE reikalavimus ir apribojimus, skirtingai nei jau daroma dabar, galima pradėti reaktorių parinkimą ir AE projektavimą.
Kuo skiriasi europietiška elektros energetikos sistema nuo rusiškos?
Europietiška – decentralizuoto, rusiška – centralizuoto valdymo elektros energijos sistema. Visi energetiniai procesai rusiškoje IPS/UPS sistemoje valdomi iš vieno centro. Volgos kaskado hidroelektrinės rezervuoja pakankamą galią, kad numatytų ir palaikytų sistemos dažnį bei užtikrintų visos vieningos Rusijos energetinės sistemos dinaminį stabilumą.
Europinė sistema UCTE išskaidyta į valdymo blokus, o blokai į savarankiškus valdymo rajonus, kuriems priklauso atskiros valstybės arba jų grupės. Prie dažnio palaikymo prisideda kiekvienas valdymo rajonas savo galios rezervo sąskaita. Valstybė, norinti prisijungti prie Europos elektros tinklo sinchroniniam darbui, turi atitikti daug UCTE reikalavimų, kurių vienas svarbiausių - valdymo rajono savarankiškumas. Tai leidžia valstybei jaustis saugiau įvairių ekstremalių fizinių ar politinių procesų atveju. Valstybė, tapusi UCTE nare, tampa pilnateise bendros Europos elektros rinkos, bendros elektros technologijų rinkos ir bendros kapitalo rinkos dalyve. Tai didelis privalumas, lyginant su galimybe būti tik rusiškos elektros rinkos dalyviu, kurioje pasirinkimo jokio, tik rusiškas diktatas.
Alternatyva atominei elektrinei
Padarius elektros energijos rinkos tyrimą bei reaktorių, tenkinančių UCTE reikalavimus, paiešką, įvertinus labai išaugusias branduolinio kuro kainas, bei skurdžią branduolinių reaktorių pasiūlą, gali paaiškėti, kad neįmanoma suprojektuoti konkurentabilios atominės elektrinės. Sunku bus konkuruoti su jau seniai pastatytomis Skandinavijos, vakarų Europos bei Rusijos hidroelektrinėmis ir atominėmis elektrinėmis. Ko gero, net Baltijos šalių vartotojai bus linkę pirkti elektrą iš šių šalių, o ne iš naujos atominės elektrinės ( Žiūr. akad. Jurgis Vilemas „ Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė“. Mokslas ir technika. 2007. Nr.7 – 8).
Lietuva – šalis neturinti savų energetinių žaliavų. Ji dar ilgai bus iš tų šalių, kurios perka energiją. Čia verta susimąstyti, ar susidariusios situacijos sąlygomis nebūtų racionaliau pirkti ne žaliavas, o produkciją iš tų, kurie tai moka daryti geriau nei mes. Tai laisvos rinkos dėsnis. Galimo elektros energijos deficito sąlygomis, uždarius IAE, nekenktų pamąstyti ir apie priemones, skatinančias elektros energijos taupymą bei alternatyvios energetikos plėtrą. Po to, kai bus atlikta išsami studija, išaiškės ir šios alternatyvos prasmė.
Nepavykus suprojektuoti nuo Rusijos nepriklausomos konkurentabilios atominės elektrinės, tikslinga investuoti į galingas tarpsistemines jungtis, asinchronines su Skandinavija ir Rusija ir sinchroninę su Europa bei į Lietuvos elektros perdavimo tinklo modernizaciją. Tai suteiktų galimybę Lietuvos vartotojui laisvos rinkos sąlygomis pasirinkti pigiausią elektros tiekėją, bei išspręstų energetinės nepriklausomybės nuo JES ROSSII klausimą.
Teisinis vertinimas
Bandymas projektuoti naują atominę elektrinę nesilaikant UCTE reikalavimų, tai yra priklausomą nuo JES ROSSII (apie tai kalbėta aukščiau), vertintinas kaip veiksmas, prieštaraujantis Konstituciniam įstatymui: „Dėl Lietuvos valstybės“ (1991 m. vasario 11 d., Nr.1–1051), nes taip bandoma apriboti Lietuvos suverenitetą padarant jos veiksmus priklausomus nuo kitų valstybių sprendimų ir valios, bet svarbiausia, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstituciniam Aktui „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (1992 birželio 8 d., Nr.1–2622). Šis aktas, pagal turinį skirtas įtvirtinti nepriklausomybę, taigi pagal reikšmę prilygintinas 1990 m. kovo 11 aktui „ dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo“.
Iš to seka, kad Aktas „dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ Lietuvoje nustato tokią VIEŠAJĄ TVARKĄ, kad tiek valstybinės, tiek viešąjį interesą aptarnaujančios privačios įmonės negali jokiu pavidalu tiesiogiai ar per tarpininkus bandyti Lietuvos valstybės viso ūkio ar to ūkio dalies sugražinti į buvusios SSRS pagrindu sukurtas ar kuriamas sandraugas, tame tarpe ekonomines bei energetines.
Bandymas nesilaikyti minėtų konstitucinio įstatymo ar Akto vertintinas kaip nusikalstama veika prieš valstybę. Prie tokių veikų priskirtinos sutartys, numatančios dabar ar ateičiai Lietuvos elektros energetinę priklausomybę nuo Rusijos, arba planavimas Lietuvos elektros energetinės sistemos kaip sudėtinės JES ROSSII dalies, jungimasis kartu su Rusija ir NVS šalimis prie UCTE elektros tinklų.