Prestižo suvokimas ir interpretacija
Prieš pradėdami bet kokią diskusiją apie mokslo prestižą ir jo kėlimo galimybes Lietuvoje, visų pirma turėtume apibrėžti, kaip savo vizijoje traktuosime pačią prestižo sąvoką. Žinoma, prestižą kiekvienas suvokiame savaip, tačiau esti keletas bendrumų. Visų pirma tai, jog šio žodžio konotacija yra daugiausiai atvejų teigiama (plg. neprestižas). Vis dėlto tai nepadeda nuspręsti, į kokį prestižą orientuosimės – autoritetą, įtaką, pagarbą ar gerą vardą.
Jeigu pritarsime „pakylėtam, išaukštintam ir atitolusiam nuo realybės“ mokslo apibūdinimui iš paties mokslininko pozicijų vadindami jį prestižiniu, tuomet tokio prestižo kelti nereikia. Nereikia, nes tokį prestižą jau turime – atstumas tarp mokslininko ir studento arba mokslininko ir visuomenės ir šiandien yra pakankamai didelis, tarytum atskiriantis šias dvi grupes. „Protinguosius“ nuo ne tokių protingų, profesorius nuo asistentų, dekaną nuo budėtojos, „tikrą“ universitetą nuo „netikro“. Visgi gerokai stokojame kito prestižo – visų pirma pagarbos mokslininko profesijai. Na, o ją užsitikrinti visuomenėje tegali gerą vardą turįs, moksliškai produktyvus ir visuomenėje matomas mokslininkas. Kuriantis mokslininkas. Mokslininkas, kurio idėjos generuoja kitas idėjas, skatina dialogą ir kurią pridėtinę vertę.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.