Prie Lisabonos sutarties svarstymų prisidėjo Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Visi, kas nori, Užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje gali perskaityti Lisabonos sutartį, rasti dažniausiai keliamų klausimų paaiškinimus ir patys pateikti savo klausimus, tiesiogiai dalyvauti diskusijų forume. Diskusija dėl šios sutarties ir kitų su Lietuvos narystę susijusių klausimų bus tęsiama ir toliau, labai sveikintinos pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos.
Tokios diskusijos nuo pat sutarties pasirašymo vyksta visose 27 ES šalyse, kadangi visur įsibėgėjęs sutarties ratifikavimo procesas. Šiandien sutartį jau ratifikavo 11 šalių ir jų kasdien daugėja – užvakar sutarčiai pritarė Portugalija, vakar – Danija ir Austrija, už sutartį pasisakė Vokietijos Bundestagas. Tikimasi, kad maždaug per mėnesį didžioji dauguma ES šalių užbaigs ratifikavimo procedūras. Būtų keista, jei Lietuva, kurioje dauguma piliečių teigiamai vertina narystę Europos Sąjungoje, stabdytų šį procesą.
Lietuva, naudodamasi savo ES narės teisėmis, aktyviai dalyvavo sutarties rengimo procese, nors jo pradžioje, 2001 metais, dar net nebuvome ES nariais. Derybose dėl Lisabonos sutarties mums pavyko apginti svarbiausius Lietuvos siekius – užtikrinti šalių narių lygybės principą, ES solidarumą, išplėtoti energetikos politikos nuostatas, išlaikyti vienbalsiškumą mokesčių klausimais.
Lisabonos sutartyje atkartota daugelis elementų iš konstitucinės sutarties, kurią po ilgų derybų ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasirašė 2004 m. spalio 29 d., o Lietuvos Seimas ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 d. Lyginant su konstitucine sutartimi, Lisabonos sutartyje nebeįtrauktos nuostatos dėl bendrų simbolių (himno, vėliavos, šūkio, Europos dienos), pakeisti sutarties ir atskirų pareigybių pavadinimai, sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo.
Kodėl verta ratifikuoti sutartį?
Lisabonos sutartis yra naudinga Lietuvai, ji naudinga visai ES. Sutartis atveria kelius glaudesniam ES šalių bendradarbiavimui sprendžiant ES piliečiams aktualius klausimus: ar tai būtų siekis apsirūpinti energijos ištekliais ir stabdyti klimato kaitą, ar kova su terorizmu, nusikalstamomis grupuotėmis, neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis. Sutartyje sakoma, kad ES šalys teiks tarpusavio pagalbą energetinių krizių, terorizmo išpuolių, stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais.
Akivaizdu, kad dabartiniu metu šie iššūkiai peržengia valstybių geografines sienas ir gali būti sprendžiami tik sutelkus visų Europos Sąjungos valstybių pastangas. Todėl nėra pagrįstos spekuliacijos, kad Lisabonos sutartis paverčia Europos Sąjungą „supervalstybe“ ir visos galios atiduodamos mistiniam „Briuseliui“.
Nacionalinė kultūros, meno, švietimo ir daugelis kitų politikos sričių yra išimtinė mūsų valstybės kompetencija, Lisabonos sutartyje numatytas bendradarbiavimas tarp ES valstybių šiose srityse tam, kad geriau pažintume įvairių šalių kultūrą.
Energetinis saugumas – bendras siekis
Svarstant Lisabonos sutartį Lietuvoje atsirado bandymų susieti šios sutarties ratifikavimą su Ignalinos atominės jėgaines klausimais.
Tačiau nederėtų klaidinti žmonių sukeliant nepagrįstus lūkesčius. Reikia aiškiai pasakyti, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminai ir sąlygos yra reglamentuoti kitoje sutartyje - Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Lisabonos sutartis nepanaikina stojimo sutarties ir nekeičia atskirų jos dalių. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis, ar ne, lieka galioti tokia Lietuvos stojimo į ES sutartis, kokią pasirašėme 2003 metais.
Tačiau būtent Lisabonos sutartis atveria naujas galimybes padidinti Lietuvos energetinį saugumą. Lietuvos pastangų dėka joje įtvirtintos mums itin svarbios nuostatos. Lietuvai, kuri iki šiol yra nuo ES energetikos sistemos atkirsta „sala“, itin svarbus sutartyje įrašytas bendras ES narių įsipareigojimas veikti solidariai, jei sutriktų energijos išteklių tiekimas. Bendrai energetikos politikai skirtas naujas straipsnis, kuriame taip pat numatyta gerinti energetinių tinklų sujungiamumą.
Jei šiandien galiotų Lisabonos sutartis, neabejoju, kad šiais straipsniais svariai sustiprintume savo argumentus Europos Komisijai, kodėl reikia kuo greičiau sujungti Lietuvos energetinius tinklus su Vakarų Europa, kodėl būtina solidariai spręsti Lietuvos energetinio saugumo problemas, susijusias su senosios Ignalinos AE uždarymu.
Todėl sunku suprasti, kodėl siūloma uždelsti Lisabonos sutarties ratifikavimą Seime. Juk panašios problemos dėl senų atominių jėgainių uždarymo, patikimo apsirūpinimo energetiniais ištekliais kyla ne tik mums, bet ir kitoms neseniai į ES priimtoms šalims. Manau, kad atsakingi politikai supranta, kad noras sustabdyti Lisabonos sutarties įsigaliojimą atitolina ir mūsų galimybę pasinaudoti šios sutarties nuostatomis, padedančioms užtikrinti mūsų energetinį saugumą.
Lisabonos sutartis stiprina Europą ir leidžia efektyviai veikti drauge. Esu tikras, kad Lietuvos interesus geriausia atitinka narystė stiprioje, vieningoje, solidarioje ir gerai funkcionuojančioje Europos Sąjungoje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai galėsime baigti debatus dėl reformų ir sutelkti dėmesį į praktiniams klausimams spręsti. Turbūt to nori ne tik diplomatai, bet ir dauguma Lietuvos ir visų Europos valstybių piliečių.