J.Jurgelis. Kas valdo korupciją

Šį pavasarį kaukėti pareigūnai pravėrė kai kurių savivaldybių duris. Netrukus po to užsivėrė kai kurių areštinių durys. Politinis susidorojimas, sąmokslas, klika – pasigirdo areštantų balsai. Smūgis žemiau juostos – atsiliepė laisvėje likę draugai. Žmonės šnekėjo – tai STT darbas.

Korupcija iš esmės yra ne teisėsaugos, o valdymo problema. Ji tarpsta todėl, kad trūksta tvarkos –kontrolės, atsakomybės, tinkamos kadrų politikos, skaidrių sprendimų, viešumo ir pan. Teisėsauga tik skina šios „tvarkos“ vaisius. Nepakeitus tvarkos tas vaisių skynimas nesibaigs niekada.

Antra vertus, net gerai dirbančiai teisėsaugai korupciniai nusikaltimai yra sunkiai įkandami, nes:

· šiuos nusikaltimus daro išsimokslinę žmonės;
· abi pusės (duodanti ir imanti ) sutaria, todėl niekas nesiskundžia;
· gerai organizuoti korupciniai nusikaltimai nepalieka daiktinių įrodymų;
· techninės priemonės, kurias naudoja teisėsauga, tirdama korupcinius nusikaltimus, moraliai greitai pasensta – šiandien jau visiems aišku, kad mobiliais telefonais nereikia kalbėti ko nereikia;
· kuo didesnė korupcija – tuo aukštesnė valdininkija.

Kas valdo šalį – tas valdo ir korupciją

Korupcija reiškiasi visada konkrečiose šalies gyvenimo, ūkio srityse Tai privatizacija, nuosavybės grąžinimas, viešieji pirkimai, įvairių licencijų išdavimas, Europos fondų paskirstymas ir t. t. Kas valdo šias sritis, tas valdo ir korupciją šiose srityse. Nėra šalyje atskiros korupcijos (antikorupcijos) ministerijos – ūkį galima valdyti gerai ir korupciją suvaldyti (pažaboti). Galima valdyti nelabai gerai ir leisti korupcijai vešėti.

Iš principo keisti situaciją šalyje gali tik tie ir tos institucijos, tos valdžios, kurių rankose šalies valdymo svertai. Kitiems sunku ką nors padaryti. Nebent pakeisti valdžią.

Politinė valia

Mūsų partijos (vienos daugiau, kitos mažiau ) turi kai kurių korupcinių problemų. Jas kamuoja neskaidrus finansavimas. Partijos pripažįsta, kad reikia įstatymu uždrausti juridiniams asmenims jas finansuoti. Bet uždrausti nedrįsta, nes reikalingi pinigai .

STT atskleidžia ir kitą partinę-korupcinę negalią. Tai prekyba žmonėmis – frakcijų nariais. Partija, norėdama įgyti didesnę jėgą, bando nusipirkti kitos frakcijos narį ar bent laikinai išsinuomoti jo balsą. Partinių-korupcinių problemų yra ir daugiau. Politinė valia yra palytėta korupcijos.

Reikia pastebėti, kad Europos šalyse, kur korupcija iš esmės sutramdyta, partijos (o ne STT ) kovoja už savo gretų švarumą, kontroliuoja partijas atstovaujančius parlamentų narius, ministrus ir pan. Korumpuotas valdininkas partijai gali atnešti didelės žalos, pakenkti jos autoritetui. Pas mus nepakenkia.

Šiek tiek propagandos

Prieš dvejus metus parlamentinių partijų frakcijos pasirašė susitarimą dėl suvienytos kovos prieš korupciją. Būta diskusijų, būta ir pastebėjimų, kad šis susitarimas turįs propagandinį pobūdį. Praėjus dvejiems metams būtų tikslinga aptarti susitarimu pasiektus rezultatus, paskelbti tautai, kas padaryta, kas nepasisekė padaryti, kas bus padaryta. Bet rezultatų suvedimo, matyt, nebus, nes nelabai yra ką suvesti. Susitarimas užges, išblės tyliai, nepastebimai. Propagandos niekas neaptarinėja.

Kas vadovauja frontui

Tokio vadovo nėra. Nėra ir atsakomybės už fronto liniją.

Prieš kiek laiką tokiu vadovu buvo bandoma laikyti STT. Bet STT neturi įgaliojimų nurodyti žinyboms, pareikalauti iš jų konkrečių veiksmų, rezultatų . Ji gali tik pageidauti, siūlyti, prašyti, pakartotinai prašyti ir dar kartą paprašyti.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip žinoma, veikia kelios antikorupcinio pobūdžio komisijos. Tai komisija Seime, komisija prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujama Vidaus reikalų ministro, dar yra darbo grupė prie Vyriausybės. Jos atlieka tam tikrus darbus. Bet nė viena šių struktūrų neturi pakankamai įgaliojimų ar įpareigojimų vadovauti šalies kovai su korupcija. Todėl negali ir atsakyti už situaciją šalyje.

Fronte vadovo vieta laisva. Ją galėtų užimti Vyriausybė. Galėtų aukščiausi šalies vadovai suremti savo ir savo institucijų pečius. Kad ir kaip ten būtų, reikia vadovo, galinčio prisiimti atsakomybę. Gal po rinkimų.

Ne taip jau blogai

Kovai su korupcija mes išleidžiame nemažai pinigų (žinoma, jų trūksta). Turime specialią kovai su korupciją tarnybą – STT. Yra ir kitokių tarnybų, kovojančių su korupcija. Jų yra ne mažiau kaip kitose Europos šalyse.

Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje pagal korupciją ne pati blogiausia. Tiesa, pradedame šiek tiek atsilikti nuo Slovėnijos ir Estijos, kurios anksčiau stovėjo greta mūsų,bet nuėjo.

Mes tebestovime vienoje gretoje su kaimynėmis Latvija ir Lenkija Stovime aukščiau negu Europos Sąjungos naujokės Rumunija ar Bulgarija. Jeigu į Sąjungą įstos Gruzija, Moldova , Ukraina, tada atsiras dar daugiau šalių, stovinčių už mūsų nugarų. Neblogai.

Pasaulio mastu yra nepalyginti blogesnių šalių. Pavyzdžiui, Nigerija , Zimbabvė, ta pati Rusija. Bet kalba ne apie Afriką ar Rusiją ir net ne apie šalių vietą korupcijos žemėlapyje. Kaip pasakė vienas prancūzų rašytojas – baisu ne skurdas, kuriame gyvena tauta, baisu, kai tauta pripranta prie skurdo.