Ą.Bagdonas. Už piratavimą

Esu aistringas nemokamų muzikos įrašų ir filmų internete mylėtojas. Neperdėsiu pasakydamas, kad prieš kokius penkis metus „atradus“ internetą mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Dabar beveik kas dieną parsiunčiu kokį albumą ar filmą ir taip sukaupiau jau nemenką fonoteką ir filmoteką, kuriomis mielai dalinuosi.

Ir didžioji dauguma mano draugų muziką siunčiasi iš interneto. Gerai pagalvojęs, per visus tuos internetinius metus galiu prisiminti tik vieną pažįstamą, kuris iš principo atsisakė naudotis interneto teikiamomis galimybėmis – teisininką iš JAV, kuris nenorėjo pažeidinėti teisės dėl savo profesijos. Neabejoju, kad ne vienas šį straipsnį skaitantis tuo pat metu ką nors „parsipūtinėja“. Piratavimas jau yra tapęs norma, o ne išimtimi.

Žinau, kad siųstis nemokamą muziką ar filmus iš interneto šiuo metu yra nelegalu. Bet taip pat žinau, iš kur tokie įstatymai atsirado ir kieno jie gina interesus – tikrai ne mano ir ne daugumos. Aišku, kad įstatymų reikia laikytis, net jei jie nepatinka, ir stengtis juos pakeisti įprastiniu būdu – protestuojant, reikalaujant ir balsuojant.

Tačiau šiuo atveju Lietuvoje niekas nesprendžiama ir nėra net teorinės galimybės, kad bus atsižvelgta į piliečių nuomonę, nes intelektinės nuosavybės įstatymų nuostatas ir apimtį nustatinėja didžiųjų valstybių interesų grupės per PPO. Jei norite, tai tebūnie toks platesnis kontekstas – piratavimas kaip protestas prieš pažeistą demokratinį procesą, kaip savotiškas balsavimas už pokyčius.

Tai kodėl gi teisėbaimingi žmonės visame pasaulyje taip masiškai protestuoja ir laužo įstatymus?

Žinoma, grynasis ekonominis protas randamas tik ekonomikos vadovėliuose. Nuo nemokamų interneto gėrybių daugumą atgrasytų vien suvokimas, kad dalintis muzika ir filmais reiškia vogti iš juos sukūrusių žmonių. Tačiau piratavimas – ne vagystė. Parsisiunčiant muzikos albumą iš interneto tų muzikos albumų nesumažėja ir beveik niekas nepatiria žalos. Priešingai – piratavimas eksponentiškai padidina iš kūrinių gaunamą naudą ir malonumą. Kam blogiau, kai aš parsisiunčiu ir klausausi kokio nors Johanno Pachelbelo muzikos?

Viena įstaiga Amerikoje paskaičiavo, kad JAV ekonomika dėl muzikos piratų netenka beveik 13 milijardų, o dėl filmų piratų – daugiau nei 20 milijardų dolerių kasmet. Tokios studijos kelia šypseną ir tiek. Ir anksčiau skaičiuojančius žmones jaudindavo panašios mintys: o jei tik pavyktų kiekvienam kinui parduoti bent po vieną degtukų dėžutę, kiek daug pinigų būtų galima uždirbti. Absoliučios daugumos muzikos ir filmų, kuriuos siunčiuosi iš interneto, nepirkčiau. Ne todėl, kad nevertinu, o todėl, kad aš irgi skaičiuoju. Kai kuriuos jau pirkau tam, kad kam nors padovanočiau. Būtų įdomu ir tokią studiją pamatyti – kiek naudos atneša nemokamas kūrinių populiarinimas?

Visgi sunku paneigti, kad kai kam piratavimas yra nuostolingas, nors tie nuostoliai turbūt ne milijardiniai. Labiausiai nukenčia ir garsiausiai šaukia muzikos ir filmų industrija. Žiauroka, bet taip jau yra – vykstant ekonominiams ir technologiniams procesams būna laimėjusių ir būna pralaimėjusių. Pavyzdžiui, traukinių atsiradimas labai pakenkė arklių prekeiviams, sumažino ir arklių skaičių, nors arkliai lyg ir neišnyko. Kylančios naftos kainos smogia avialinijoms; kyla kainos, bet negi įstatymais versime žmonės skraidyti?

Interneto nuskriausta industrija teigia, kad piratavimas kenkia kūrėjams ir mažina jų paskatas kurti. Gana sudėtingas ir ilgesnių diskusijų vertas klausimas. Galbūt Bradas Pitas ir nebenusipirks pilies Prancūzijoje (tikriausiai nusipirks), o koks nors Eltonas Johnas nebegalės išleisti 300000 svarų per metus vien tik gėlėms (turbūt galės). Pastarasis, beje, pasiūlė kovoti su piratavimu uždraudžiant internetą. Bet nemanau, kad tai turės visuomenei reikšmingos įtakos kūrybai apskritai.

Nekomercinę muziką ir taip turėtų remti valstybės. O komercinę ... Jei iš savo veiklos išsilaiko vestuvių muzikantai, nėra jokio pagrindo teigti, kad neišgyvens kiti. Be to, yra ir kitų, ekonomiškai racionalesnių būdų, kaip autoriams kompensuoti netenkamas ar įsivaizduojamas pajamas, negu išjungti internetą ar tampytis po teismus. Juk jau ir dabar jiems mokame, kai perkame tuščius kompaktus. Yra ir kitų variantų, apie kuriuos kalba atviresnių pažiūrų mokslininkai. Bet, kaip minėta, sprendimai priimami be diskusijų.

Tai tiek apie neigiamą piratavimo pusę. O teigiama? Internete galite gauti ne tik naujos, bet ir pačios rečiausios ir sunkiai randamos, nebeleidžiamos muzikos. Atrasti, už ką visi taip vertina Bergmaną. Sužinoti, į kurį filmą neverta vestis merginos. Jūsų kultūrinis gyvenimas nebepriklauso nuo jūsų pajamų. Laukiu nesulaukiu kada internete taps prieinamos ir viso pasaulio knygos.