Man — biudžeto išlaikytinei, degradei, baltarankei, neprekiaujančiai šaltyje, drįstančiai sirgti ir pretenduoti į „Sodros“ išmokas, vienai iš tų, kurią sunkiu darbu išlaiko proletar...(oi, atleiskite, patentininkai), tai, kurią iš paskutinių jėgų dvasiškai gelbėja mokesčių prislėgti menininkai, žurnalistai, muzikantai, kompozitoriai, visi didieji kūrėjai — man, žinoma, reikia tylėti. Privalu tylėti. Suprantu tai, bet vis dėlto, atsakykite, prašau...
Kažkada skaičiau Kim Ir Seno raštus. Jis rašė, kad mokytojo darbas sunkus, mat reikia ilgai stovėti prie lentos ir rašyti kreida. Buvusi LLRI prezidentė Goda Steponavičienė-Azguridienė mato toliau ir giliau. Priekaištaudama A. Kubiliui, kad jis drįsta gelbėti biudžetininkus, ji dėsto: „Aš tautą matau [...] ten, kur dirba žmonės. Pavyzdžiui, turguose — savo duoną jie užsidirba juodu darbu, prekiaudami šaltyje, nugrubusiomis rankomis, o susirgę išmokų iš „Sodros“ neprašo“.
Atleiskite, gerbiama Goda, kad jūsų didžios liberalės lūpose atpažįstu socialistinio realizmo raštų toną, tačiau drįstu trukdyti ir klausti... Ar visokie mokytojai, dėstytojai, gydytojai ir kitokie biudžeto išlaikytiniai baltomis rankomis informacinės visuomenės pasaulyje (toks lyg tai ateina) kuria produktą? Ar naudingi valstybei gaisrininkai, policininkai, valdininkai? Ar mes paminėtieji vis dar tauta? Ar mūsų artimiausiu metu nevešite į Varnius (Sibiras kitoje valstybėje)? Ar spėsime susikrauti mantą?
Gerbiamas Arnoldai Lukošiau, jūs svarstote itin atsakingai: „Negalima kalbėti, kad mokytojai pas mus mažai uždirba. Manau, 10 proc. mokytojų uždirba per mažai, o visi likę yra visiški degradai, kurie galėtų eiti gatvių šluoti“. Žinia, kai prielaidos tvirtos, išvados irgi nepajudinamos: „Jei valdžia įgyvendins tai, ką sumanė, ekonomika galbūt išvis sustos“. Pastaroji mintis ir man degradei atvėrė akis ir sugrubusią biudžeto siurbėlės širdį — pasakykite, kurioje gatvėje gyvenate, ir aš pažadu ją be atlygio visus metus ją kas rytas šluoti, nes su tokiomis ekonomikos žiniomis jūs be vargo ir už Jūsų menininko ir žurnalisto, matyt, net nesvajotą milžinišką biudžetinį docentės 2000 litų atlygį (mokesčiai nuo sausio skirtingai nei menininkams net sumažinti) Vilniaus universiteto studentams perskaitysite tris dabar mano skaitomus kursus — makroekonomiką, ekonomikos metodologiją ir ekonomikos filosofiją.
Beje, kaip žmogui kuriančiam „unikalius“ meninius produktus (taip dabar vadinami įvairių šokėjų, dainininkų, jau nekalbant apie žurnalistus, darbai) tokios smulkmenos kaip mokslinės studijos (produktas, kuris rašomas kelerius metus, o už jį nieko nemokama, tik reikia labai daug išleisti pačiam įsigyjant būtinas mokslines knygas) ar ten koks mokslinis straipsnis tikrai problema nebus (ilgai kauptą profesinę biblioteką pridėsiu dykai).
O dabar, rimtieji ekspertai-verslininkai LLRI prezidente Rūta Vainiene ir Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos (koks darinys!) prezidente Eugenijau Bulavai, padėkite man žioplai mokytojai suskaičiuoti ir sužinoti, iš kur atsirado jūsų šventame pyktyje minėti skaičiai?
Pastarosiomis dienomis ponia Rūta ne kartą viešai dėstė, kad sunkiai vargstantys patentininkai per metus į biudžetą suneša 600 mln. litų. Ponas Eugenijus pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje tą skaičių vienu šimtu milijonų sumažino, bet irgi statė skaičių barikadas, sakydamas, kad 150 tūkst. patentininkų biudžetui atneša 500 mln. Lt pajamų.
Vis dėlto, kaip bežiūrėsi 26 mln. Lt nėra 600 mln. Lt ir net nėra 500 mln. Lt. Palyginimui, vidutiniškai vienas gyventojas 2007 metais nuo su darbo santykiais susijusių pajamų sumokėjo 3763 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir taip sutempė net 92 proc. šio mokesčio biudžete. Beje, užsienio valstybėse panašią, kaip patentininkai, veiklą vykdantys žmonės gyventojų pajamų mokestį moka arba įprasta tvarka deklaruodami gautas pajamas ir pajamų mokestį mokėdami nuo uždirbtų pajamų arba mokėdami vadinamąjį prezumpcinį mokestį — apytikslę mokestinę prievolę, kuri nustatoma atsižvelgiant į gyventojo praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus ir kitus duomenis. Graudu, žinoma, bus jei mokesčių prislėgti Lietuvą paliks kaip žada jos didieji kūrėjai Stano (koks rašytojas!), Žilvinas Žvagulis ar pati Rūta Ščiogolevaitė. Skurdus taps rimtosios spaudos laukas be visų jų skyrybų, vedybų, paskutiniųjų penkių dienų draugysčių, bučinių šokių salių užkulisiuose, vaikų gimimų ar pergalių lošimo namų frontuose. Tiesa, o gal stabdys kai kurie skaičiai, rodantys, kad net būsimas Lietuvos mokesčių tarifas yra vienas mažiausių Europoje (lentelė pabaigoje).
Beje, ten, pas juos tarifas jei ir skiriasi, tai priklauso ne nuo pajamų rūšies ir artumo valdžiai, bet nuo bendros pajamų sumos — kuo ji didesnė, tuo didesnis ir tarifas. Taigi, koks menininkas (?) Ligitas Kernagis per 2007 metus Lietuvoje uždirbęs 92,8 tūkst. litų ir sumokėjęs 425 litus mokesčių (vargšas, vargšas...) kokioje Belgijoje biudžetui atriektų gerokai virš 30 proc.
Kai kraujas ir aistros liejasi laisvai, gilias mintis gali tęsti ir tęsti, bet imkimės kitos, liūdnesnės, dalies.
Antra dalis. Rimtoji - tragiškoji.
Lietuva serga. Pažeisti jos žmonių savivokos klodai: net menininkais besiskelbiantys asmenys nebesuvokia visuomeninių ryšių pamatinės svarbos kiekvienos tautos ir valstybės gyvenime. Kai viešai dainuoti imasi kiekvienas, kuris netingi (klausa ir gebėjimai griežtai nepageidaujami) neprofesionalumas užlieja visas gyvenimo erdves.
Egoizmo išpūstas individualumas nebeleidžia suvokti savęs kaip nedidelės visumos dalies, o tokie dalykai kaip teisingumas (tame tarpe ir mokesčių mokėtojų lygybės principas) tėra suprantami tik kaip kvailių (naujadaras — degradų) išvedžiojimai. Tad dėkoju naujajai Vyriausybei jau vien už tai, kad tegul ir labai negrabiai ir prastai motyvuodama, ji bando sugrąžinti Lietuvą į sveikesnį kelią.
Ekonomika ne skaičiai, ji jais tik apvilkta. Vaisinga efektyvi ekonomika — tai ir teisingumo santykiuose siekiamybė. Sutikite, dabar viešai rėkaujantys kūrėjai, kad menininkais dažniau galite būti vadinami ne už savo darbus, o pagal gaunamų pajamų apmokestinimo tvarką. Beje, aną savaitę paliudyta, kad „Koraną“ S. Geda išvertė kas mėnesį rankose laikydamas tik 1000 litų. Rimčiau padėti kultūrai, menui, švietimui normali valstybė gali tik turėdama normalų, o ne mažiausią. lyginant su BVP, Europoje biudžetą. Žmogaus studijų centro specialistai liūdname aną savaitę skelbtame tyrime rašo: “Gyvenimo beprasmiškumo jausmas žmonėms kyla todėl, kad žmogus nebejunta to, kuo kitados rėmėsi bendraudamas su kitais, pavyzdžiui, savitarpio pagalbos, tikėjimo, kad egzistuoja socialinis teisingumas“.
Didžiuojuosi kiekvienu į biudžetą įneštu litu, nes tai ir mano padėka tautai, kuri mane mokė, tautai, kuri man davė kalbą, leidžia bandyti suvokti save pasaulyje, galų gale valstybei, kuri leidžia ja didžiuotis. Skirtingai nei dažnai rašoma, liudiju, kad daugybę kartų pasaulyje buvau labai šiltai sutikta būtent todėl, kad esu mažos, bet garsios šalies pagimdytas žmogus. Išsilavinę daugybės šalių (nuo JAV iki Indijos) žmonės žinojo ir mano tautos istoriją, ir kažkokius kartais tiesiog mistinius jos gebėjimus išgyventi.
Nesu kokia menininkė ar šiaip svarbus žmogus, vis dėlto DŽIAUGIUOSI, kad PADIDĖS ir mano mokesčiai, tad valstybė galės teisingiau atsilyginti tiems, ką labai gerbiu — bibliotekininkus, mokytojus (kurių absoliuti dauguma verti, nors ir privargę žmonės) ar mokslininkus. Beje, esant didesniam biudžetui ji galės rimčiau paremti ir verslą, išmokos kuriam net dabar viršija 7 mlrd. litų. Manau, man pritars ir daugybė rašančių, tapančių... taigi, kenčiančių už savo tautą ir valstybę menininkų, kurie supranta, kad šaliai atiduoti pinigai yra ne auka. Jie — padėka už galimybę būti ir galimybę dalintis.
| Šalis | Pagrindiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai |
|---|---|
| Airija | 20-42 (turtingesniems dėl krizės dabar didina) |
| Danija | 29-35 (plius5,5-15) |
| Jungtinė Karalystė | 10-40 |
| Estija | 21 |
| Ispanija | 15-45 |
| Lenkija | 19-40 |
| Portugalija | 10,5-52 |
| Slovakija | 19 |
| Suomija | 9-32 |
| Švedija | 0-56 |
| Vengrija | 18-40 |
| Vokietija | 15-42 |
| Lietuva | 24 (nuo kitų metų patvirtina 21) |
| Austrija | 23-50 |
| Belgija | 25-50 |
| Latvija | 25 |
| Prancūzija | 6,83-48,09 |
| Čekija | 12-32 |
| Italija | 23-43 |
| Kipras | 30 |
| Graikija | 29-40 |
Duomenys paimti iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikos 2008 metų rugsėjo 23 dienos valstybinio audito ataskaitos.