Bet grįžkime prie penktadienio šurmulio.
Profsąjungų intencija buvo graži ir teisinga. Susirinkti aktyvesnei tautos daliai prie Seimo ir civilizuotai pasakyti išrinktiesiems, ką žmonės galvoja, kaip gyvena. Ir, žinoma, pareikalauti žodžiu bei raštu, peticijos forma, kad valdžia labiau paisytų tautos, kad sunkmečio akivaizdoje nebūtų tokia arogantiška, kad vadovautųsi protu, jei tokio esama, o ne kabinetinėmis schemomis. Ir taip toliau...
O kas išėjo? Visi tik ir kalba apie chuliganų siautėjimą, (vienas didraštis net paskubėjo antraštėn iškelti frazę „kruvinos riaušės"), apie policininkų ašarines dujas ir gumines kulkas, o beveik niekas - apie protesto akcijos tikslus, profsąjungų reikalavimus. Rezultatas apgailėtinas.
Beveik garantuotai galima tvirtinti, kad vandalų siautėjimas valdžiai buvo naudingas. Negi valdžia turėtų nusileisti padugnėms!? Negi valdžia rimtais partneriais gali laikyti profsąjungas, jei šios nesugeba suvaldyti savo šalininkų.
Beje, jei tik turėčiau, mielai totalizatoriuje statyčiau milijoną, kad tos pačios profsąjungos nė neketina išvesti į gatves dar gausesnę minią ir pasakyti „ne!" padugnių banditizmui, visiškai diskredituojančiam teisėtą darbo žmonių siekį kontroliuoti valdžios veiksmus. Esu tikras, kad profsąjungų vadams tokia mintis nė nedingtelėjo.
Tačiau anaiptol nesu tikras, ar dabartinė valdžios ekonominė politika yra visu šimtu procentų klaidinga. Tiesa, ekonomikos profesoriai beveik vienu balsu tvirtina, kad sunkmečiu reikia visokeriopai skatinti verslą. Tačiau tuo pat metu daugelis jų pažymi, kad pastaroji krizė yra unikali. Vadinasi, sprendimai ją įveikti taip pat turėtų būti nestandartiniai.
Užtat aiškiai matau, ir ne aš vienas, kad dabartinė valdžia daro vieną pragaištingą klaidą - nesikalba su žmonėmis. Savo pačios, o ne minios iniciatyva. Tiesa, įprasta ironiška/arogantiška šypsenėlė premjero veide gerokai prigeso, tačiau jo kietakaktiškas užsispyrimas niekur nedingo. Ir jokio atsakymo žmonėms, ar tikrai reikia taip visus smaugti vis naujais mokesčiais.
Tai ko čia stebėtis, kad žmonės vyriausybės nepalaiko!? Kodėl jie neturi galvoti, kad dabartiniai vyriausybės veiksmai tėra desperatiškas bandymas užlopyti skęstančio mūsų ekonomikos laivo skyles visiškai nesirūpinant, kur tas laivas plaukia? Iš valdžios girdime beveik vien tik dejones, kad jos pirmtakai užminavo farvaterį.
Vakarykštis fiasko gali mus paguosti tik vienu aspektu: nūnai Europoje įsigali mada riaušėmis spręsti susikaupusias problemas. Spręsdami iš komentarų, kad mūsiškiai sugebėjo daugiau visko suniokoti nei Rygos kolegos, galime konstatuoti, kad einame koja kojon su civilizuotu pasauliu. Kur - visiškai atskiras klausimas.