S.Jokūbaitis. CŽV kalėjimas: mitas ar sąmoninga provokacija?

Sprendžiant iš kai kurios užsienio žiniasklaidos, Lietuva jos nepažįstantiems ir tolėliau nuo jos gyvenantiems žmonėms turėtų atrodyti ganėtinai paslaptinga šalis, prikimšta slaptų CŽV kalėjimų, neaiškių ginklų ir kitokių įdomių dalykų. Ypač po „ABC News“ išplatintos informacijos, esą Lietuvoje iki 2005 metų veikė slaptas CŽV kalėjimas.

Anot „ABC News“, Lietuvos pareigūnai CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. Jame esą nuo 2001 metų rugsėjo 11 d. iki 2005 metų kalinti aštuoni „Al Qaeda“ kovotojai.

Šią sensaciją jau paneigė abu kadenciją baigę prezidentai, buvęs Seimo pirmininkas, buvę ir dabartiniai ministrai, kiti aukšti Lietuvos pareigūnai, be kurių žinios vargu ar šalyje būtų galėjęs egzistuoti toks tarptautinis kalėjimas, tegul ir labai slaptas. Valdas Adamkus pareiškė, kad jam tai yra naujiena, niekas su juo apie tai nėra net kalbėjęs.

Tą patį patvirtino ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas. Jis „ABC News“ pranešimą pavadino fantazavimu. Šią JAV žiniasklaidos prielaidą paneigė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ir Seimo užsienio reikalų komiteto vadovas Audronis Ažubalis. Tačiau intriga vyniojama toliau.

Rusijos informacinis kanalas anglų kalba „Russia Today“ šią savaitę nuėjo dar toliau – „iš įvykio vietos“ netgi pranešė, kur galėjęs veikti toks slaptas kalėjimas. Ogi Rūdninkuose, buvusioje sovietų karinėje bazėje, nutolusiuose nuo Vilniaus vos 40 kilometrų.

Dygliuotos metalinės tvoros visuomet žadina smalsumą: jei jau taip aptverta, vadinasi, ten kažkas labai slepiama. Rusijos kanalo „Russia Today“ žurnalistė, matyt, niekaip negalėjo atsispirti pagundai atsistoti šalia tos, jai paslaptimi alsuojančios, tvoros ir akmeniniu veidu pareikšti pasauliui: štai čia galėjo kalėti CŽV agentų sugauti teroristai.

Rusijai tokia žinia tikriausiai lyg aksomas prie širdies. Matot, kokie tie Sovietų Sąjungą išardę „pribaltai“ – jokių žmogaus teisių nepaiso. Net užsienio žiniasklaida apie tai jau kalba.

Visa bėda, kad „Russia Today“ atradimas – viso labo tik Lietuvos viešojo saugumo tarnybos poligonas, kitaip tariant, minėtos tarnybos taktinio saugumo centro teritorija, iš vienos pusės netgi neaptverta.

Anot vieno internauto, Lietuva – nedidelė šalis, kone „švogerių“ kraštas. Jei čia iš tiesų būtų veikęs slaptasis CŽV kalėjimas, informacija vis vien būtų nutekėjusi. Dabar – absoliuti tyla.

Tačiau žinia jau paleista, ir atgal jos, kaip pašto karvelio, nesugrąžinsi.

Šiaip jau tas pranešimas – nieko naujo, tik gerai užmiršta sena. Dar 2006 metais, gavus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prašymą, Seimo Užsienio reiklų komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl galimų JAV specialiųjų tarnybų veikų Lietuvoje. Tačiau versija, kad mūsų šalyje buvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, buvo paneigta – neaptikta jokių duomenų.

Dabar, atrodo, vėl viskas iš naujo. Niekas nieko nežino, niekas nieko negirdėjo, visi klausinėjami pareigūnai kategoriškai neigia egzistavus tą slaptąjį JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimą, bet vis vien, atrodo, gali tekti imtis naujo tyrimo. Bent jau Prezidentė Dalia Grybauskaitė tai pažadėjo Briuselyje.

Ir kas čia bus? Dar sykį bus paklausinėti kadenciją baigę Prezidentai, kai kurie buvę ministrai, saugumo tarnybų vadovai, kiti pareigūnai. Išvados tikriausiai bus tokios pat, kaip ir prieš kelerius metus.

Baltieji rūmai neseniai pradėjo kriminalinį tyrimą, siekdami ištirti CŽV tardymo metodus po to, kai paaiškėjo, kad nebuvo paisoma Prezidento nurodymų. Šiuo metu aiškinamasi, kurios šalys suteikė CŽV patalpas kankinti įtariamuosius. Tada kažkas ir prisiminė Lietuvą, nors anksčiau ji tokiame kontekste niekada nebuvo minima.

Ar ne per daug jautriai reaguojame į bet kokius užsienio žiniasklaidos pranešimus? Juk ne vienas jų – tai tik kažkieno sumanytas bandymas sumenkinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje, papilti ant jos kuo daugiau purvo. Ar būtinai dėl visų jų turime imtis aukščiausio rango tyrimų, tuo suteikdami peno įvairiems sensacijų ieškotojams? Tie, kurie jas platina, tegul ir įrodo, kad jos iš tiesų egzistuoja.

Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai iš tiesų galėtų atlikti tyrimus, tačiau tik tuomet, jei atsirastų naujos, dokumentais pagrįstos informacijos, o ne gandų, kurių visuomet buvo ir bus.