Evangelikų reformatų kunigas T. Šernas teigia, jog vakarietiškas požiūris į žmogų, kaip į „protingą gyvūną be jokių didelių įsipareigojimų visuomenei, šeimai ir Dievui“, kelia lietuvių tautos išnykimo grėsmę.

Vyriausiasis Didžiosios Britanijos rabinas Lordas Sacksas šią savaitę pareiškė, jog Europa, kaip žemynas, miršta.

Anot rabino, Europa yra bene labiausiai pasaulietiškas regionas pasaulyje ir vienintelis kontinentas, kuriame fiksuojama populiacijos krizė.

Jis kaltina europiečius, kad šie nėra pasiruošę aukotis dėl tėvystės.

„Ką bepasirinktumėte – žydus, krikščionis ar musulmonus – kuo bendruomenė yra religingesnė, tuo didesnės šeimos. Labiausiai religiją šiais laikais puola naujieji darvinistai,“ – sakė Britanijos vyriausiasis rabinas.

Jo teigimu, tėvystė reikalauja aukos – pinigų, dėmesio, laiko ir emocinės energijos: „Šiuo metu mūsų moralinis gyvenimas susiduria su tokia pačia kaita kaip klimatas, tačiau niekas apie tai nekalba.“

Atsikvoši per vėlai

Su rabino nuomone iš dalies sutinka Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Tomas Šernas. Anot jo „Vakarų visuomenė suvokia žmogų tarsi protingą gyvūną be jokių didelių įsipareigojimų visuomenei, šeimai ir Dievui“.

Tomas Šernas
„Žmogus galvoja tik apie materiją, kaip užsidirbti daugiau, ir tai tampa jo didžiausia gyvenimo prasme ir siekiu. Vaikų taip mąstančiam žmogui nereikia, nes jie trukdo uždirbti pinigus ir juos maloniai išleisti. Žmonės atsikvoši, kai jau 50, kai vaikus gimdyti jau per vėlu“, – mano T. Šernas.

Tokia situacija, anot T. Šerno, ypač pavojinga nedidelei Lietuvai.

„Jeigu lietuviai nenorės daugintis, tą už juos padarys musulmonai arba azijiečiai, kuriems šeima yra nediskutuotina vertybė“, – teigia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas T. Šernas.

Vis dėlto T. Šernas nesutinka, kad Lietuvoje gimstamumo problema yra tik žmonių religingumo klausimas. Anot jo, tai tam tikra lietuvių psichologinė problema.

„Po ilgo tarybinio laikotarpio, dėl per jį patirtų sukrėtimų lietuviai įprato gyventi skurdžių psichologija: gyventi šia diena, negalvoti apie ateitį, vaikus ir jų auklėjimą. Jie nori jaustis turtuoliais, nors tai truktų tik vieną dieną“, – sako T. Šernas.

Populiacijos plėtrą stabdo pačios vyriausybės

Katalikų kunigas Ričardas Doveika Europą ištikusią šeimos tapatumo krizę sieja su žmonių nenoru įeiti į šeimos santykius vien dėl nenoro apriboti savęs: savo laisvės, savo galimybių, karjeros.

Be to, anot R. Doveikos, Europos žmogus susiduria su tam tikra struktūra, kuri turi labai aiškų tikslą – menkinti, iškreipti ir vos ne ištrinti iš Europos visuomenės veido santuokos ir šeimos institucijas, vyro ir moters sandoros instituciją.

„Europos civilizacija yra pastatyta ant krikščioniškos civilizacijos pamatų, kuriuos veikia daugelis faktorių, kad ir ekonominis faktorius, valstybės požiūris į savo piliečius ir šeimos politiką. Galimybės, kurias suteikia šeimai, pasiūlymai save realizuoti natūraliai nelieka be atsako vieno ar kito žmogaus sąmonėje.

Žmogus duoda tam tikrą savo atsakymą, pagal tai, kokias galimybes jam pateikia aplinka, kurioje jis gyvena, pasirenka, tai, kas jam yra patogiau.

Tikinčių žmonių bendruomenės ne tik sąmoningai deklaruoja savo religingumą, bet ir gyvena pagal savo tikėjimą, naudojasi natūraliu apsisaugojimo keliu priimti gyvybės dovaną ar susilaikyti nuo šitos dovanos, tokia visuomenės dalis nėra abortyviai mąstanti“, – kalbėjo kunigas.

Lietuvoje laikomasi „antigyvybinės ideologijos“

Pasak R. Doveikos, antigyvybinė ideologija pakankamai sklandžiai Lietuvoje skleidžiasi ir be tam tikrų politikų troškimo priimti aborto, dirbtinio apvaisinimo bei kitus įstatymus, kurie tiesiogiai nukreipti prieš šeimą.

Anot pašnekovo, „Lietuva turi labai stipriai iškristalizuoti visą šeimos viziją, visą šeimos politiką, šeimą veikiančius socialinius, kultūrinius ir ekonominius dalykus“.

„Dabar labai stipriai diskutuojama apie dirbtinį apvaisinimą, kuris būtų valstybės finansuojamas ir ekonomiškai labai brangiai kainuotų, bet Lietuvoje, jeigu neklystu, mes turime 6,5 tūkstančius našlaičių, kurie neranda tėvų šilumos.

Mes matome šeimos koncepcijos apibrėžimo priėmimą, kuris suskaldė visuomenę į dvi dalis, nors deklaratyviai Lietuva yra krikščioniškas kraštas, – sakė R. Doveika.

Jo teigimu, jaunimas yra vien tik lytiškai šviečiamas, bet ne lytiškai auklėjamas.

„Šeima nėra pristatoma kaip pirminė ir esminė jauno žmogaus pasirinkimo ir gero pasirinkimo galimybė. Priešingai – visą laiką traktuojama, kad tu esi laisvas daryti, ką nori.

Savotiškai stabdo ir nebuvimas aiškios valstybinės krypties šeimos atžvilgiu, kuri nekistų besikeičiant partijoms ar Seimo daugumai.

Kai kertiniai valstybiniai pamatai bus nepriklausomi ir nekintami nuo tam tikrų politinių daugumų mūsų valdžios viršūnėse, tai ir gimstamumo situacija Lietuvoje bus atitinkama“, – įsitikinęs R. Doveika.

Tyrėjai sąsajos su religingumo mažėjimu nemato

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė teigia, kad tyrimai nerodo, jog Europos populiacijos dydžiui įtaką daro mažėjantis žmonių religingumas.

„Gimstamumas mažėjimą lemia visuomenės modernėjimas. Mažėjantis religingumas ir gimstamumo situacija Lietuvoje neturi jokio ryšio“, – tvirtina ekspertė.

Anot V. Stankūnienės, jeigu agrarinėje visuomenėje vaikas buvo darbo jėga ir garantas senatvėje, tai modernėjant visuomenei poreikis turėti daug vaikų sumažėjo, nes aprūpinimą senatvėje garantuoja socialinė sfera, nebereikia ir darbo jėgos.

„Išlaidos vaikui didėja, ilgėja ir laikas, per kurį vaiką reikia išauklėti, išmokinti. Vadinasi, viskas (šeimos sprendimas neturėti vaikų arba turėti jų mažiau – lrt.lt) ateina kartu su modernumu – išsilavinimo lygio kėlimu, kultūrinio lygio kilimu.

Ankstyvose agrarinėse visuomenėse turėdavai iš esmės tiek, kiek yra duota, o ne tiek, kiek nori. Dabar galimybės leidžia šeimą planuoti“, – dėstė pašnekovė.

Kaip pastebi V. Stankūnienė, nuo agrarinių laikų pakito ir žmonių prioritetai: „Išsilavinimas, savirealizacija, įsitvirtinimas darbo rinkoje tampa dažnu prioritetu“.