Kitas perliukas. Ir vėl sugenda skalbimo mašina. Vėl išplėstos akys ir bejėgiškumo sklidinas balsas. Skambutis vyrui – kostiumuotam vadybininkui. Šis pareiškia, kad negali kalbėti. Reklama duoda suprasti: o ne, teks tvarkytis pačiai. Laimei, yra „teisingas“ preparatas, kuris leis skalbimo mašiną susitvarkyti net bukai moteriškei. Nesvarbu, kad visa situacija ir skambutis vyrui – gryniausias absurdas. Taip ir įsivaizduoju, kaip kostiumuotas vadybininkas po darbo pasiraito rankoves ir įlenda į modernią skalbimo mašiną jos taisyti. Bent jau galėjo parinkti kitokį vyro tipažą, nes akivaizdu, kad šis greičiausiai net nežinotų, kokie režimai yra skalbimo mašinoje, – juk namie „sėdi“ moteris, kuri neturi kitų rūpesčių, o jis juk toks užsiėmęs. Lygiai taip pat aišku, kad moteris skalbia ne pirmą kartą ir ką daryti su skalbimo mašina žino geriau už vyrą. Jei prireiks kvalifikuotos pagalbos, meistro telefoną greičiausiai irgi turės ji, o ne vyras. Tik kam tai svarbu? Svarbiau – žinia: „Net jei jums negali padėti jūsų vyras, padėsime mes.“
O kartu – dar ir statistika. „80 proc. moterų, pabandžiusių [kažkokį preparatą skalbimo mašinai], teigia, kad jų skalbimo mašinos ėmė veikti geriau.“ Moterys ir skalbimo mašinos – kažkoks neatlipdomas duetas. Skalbimo mašina tikriausiai turėtų įkūnyti švarą ir namų jaukumą, kurį papildo kvapnūs skalbinių minkštikliai, reklamuojami moteriškais balsais ir lyginami su mamos prisilietimu. Sugedusi skalbimo mašina – moteriško trapumo ir vyro pagalbos poreikio įsikūnijimas. Tik paklausykite tų beveik erotiškai pakeltų balsų: „Vėl užsikimšo–o–O–O!“ Panika ir bejėgiškumas prašosi tvirtos vyriškos rankos, kuriai nieko nereiškia sutaisyti techniką nė nesusitepant. Taigi, kad atliktų skalbimo funkciją, neatskiriamą nuo reklaminio klasikinio moteriškumo, moteriai gyvybiškai svarbi vyro pagalba. Ramus žemas balsas nuramina: „Viskas bus gerai, tik naudokite [teisingą preparatą].“
Taip skalbimo mašina tampa mediumu, kuriuo moteris bendrauja su aplinka. Gedimai ją suartina su ramiabalsiu vyru: jis atsiranda šalia. Mamos prisilietimu kvepiantis minkštiklis suartina ją su vaikais, išreiškia jos švelnumą ir prisirišimą, o kartais, ko gero, net atstoja ją pačią, kol yra užsiėmusi, – ne veltui reklamuojamas švelnumas lyginamas su mama. Tai, kaip moteris (žinoma, naudodama „teisingus“ preparatus) susitvarko su kalnais skalbinių, yra jos vertės įrodymas: tik pasižiūrėkite, kaip jos giriasi susitvarkančios su ant grindų čiužinėjančių vaikų kojinėmis. Nuo šiol šeimos nariai gali čiužinėti grindimis, šuo gali laisvai bėgioti, o vaikai gali siekti savo svajonių mokslo ir kulinarijos srityje – skalbikliai suteikia šeimai laisvę. Juk kitaip būtų baisiau nei baisu – moteris būtų pavargusi ir neleistų taip tepliotis, žinodama, kad viską iškuopti teks jai.
Galiausiai vienoje reklamoje moteris užverčiama ant skalbyklės ir po kelerių metų jau augina antrą vaiką. Vyresnioji dukra – nauja bręstanti moteris – taip pat sėdi ir laukia, kada vaikinas ją užvers ant tos pačios skalbyklės. Taip tęsiamos šeimos tradicijos. Skalbyklinio moteriškumo, kaip rodo reklamos, reikia mokytis nuo mažų dienų, vos tik baigiasi vaikystė ir supranti, kad motinos prisilietimą atstojantis minkštiklis neatsiranda iš niekur.
Skirtumas tik tas, kad, kitaip nei skalbimo mašina (kuri kartu su savo priedais įkūnija švelnumą, jaukumą ir šeimos vertybes), moteris niekada negali „sugesti“. Gripas – ne pasiteisinimas neapskalbti namų ir nesuruošti vyro gimtadienio. Todėl nesistebėkime segregacijos statistika – nors Europos Sąjungos Taryba daugiau kaip prieš dešimtmetį priėmė rezoliuciją dėl moterų ir vyrų vaizdavimo žiniasklaidoje bei reklamoje, tie vėjai iki Lietuvos neatpūtė, ir apie vaizdinių stereotipų žalą dažniausiai nė nebandoma susimąstyti.
Naujame „Atgimimo“ numeryje nuo penktadienio skaitykite:
Valdžios išlaidas viešosioms gėrybėms teks gerokai apkarpyti.
Ar naujoji apmokestinimo sistema padės surinkti valstybės biudžetą, o jei ne – kokių permainų Vyriausybės politikoje galime tikėtis jau artimiausiu metu ir kuo jos gali būti grindžiamos? Kodėl bristi iš krizės pasirinkta taupymo, o ne vartojimo skatinimo politika? Apie tai „Atgimimo” diskusijoje – Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė. Kalbėjosi Džina Donauskaitė
Svarbiausia – aiškiai žinoti, ko nori iš gyvenimo
Be paskolų verslą plėtojanti Nomeda Sabeckienė pasigenda valdžios dėmesio verslo alternatyvoms. Stanislovo Kairio pokalbis.
Kiekvienas kloja savo lovą…
Tokius žodžius vienam dienraščiui yra pasakiusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama apie reakciją į ekonominę krizę. Tačiau jos kolegos, rodos, keičia toną.
Amerikietiško „Dievų miško“ išmontavimas
Ekspertų teigimu, į Lietuvą buvę Gvantanamo kaliniai patektų ne kalėti, o integruotis, nors visuomenei apie tai neaiškinama. Daugiau apie tai, Daiva Repečkaitė.