N.Venckienė į Ameriką išvyko dar balandžio pradžioje. Ir, panašu, jos Lietuvoje jau nebuvo, kai Seimas svarstė ir balsavo dėl jos teisinės neliečiamybės.
Politinė pabėgėlė. Tokio statuso prašys N.Venckienė Amerikoje. Esą tam ji ten ir išvyko – šioje valstybėje sparčiai svarstomi tokie prašymai ir procesas ilgai netrunka.
Be to, esą jau ir yra precedentas – JAV neišdavė Lietuvai iš jos pabėgusio Šarūno Paberaliaus. Venckienės bendražygiai pirštais baksnoja ir į dar vieną bylą – buvusių „Snoro“ savininkų – kurios likimas sprendžiasi Didžiosios Britanijos teismuose.
Esą visko gali būti, kad ir čia Lietuvos teisėsauga pralaimės.
Iš viso kalbėjimo akivaizdu, kad Venckienė ir jos bendražygiai lygiuojasi į „Snoro“ savininkus, kurie, galimai išvogę keletą milijardų, gali leisti sau prabangą samdytis brangiausius advokatus ir gyventi jau kuris laikas prabangiuose apartamentuose. Tikras didžiavyris tas Baranauskas. Ir bus tiesiog puiku, jei Lietuvos prokurorai eilinį kartą apsižioplins ir pralaimės šią bylą.
Bus galima stovėti iš už krūmų ir rodyti špygas. Cha cha, mes juk sakėm, kad jie lochai. Ir jie tikrai lochai.
Tačiau jei Venckienės bendražygiai tikisi, jog Neringa grįš į Lietuvą ant balto žirgo ir galbūt net tiesiai į prezidentės postą, vis dėlto jų viltys yra nepagrįstos. Arba pagrįstos didele puikybe. Greičiau jau išvykusi iš Lietuvos Venckienė save pasmerkė užmarščiai.
Žmonių sąmonę dirgina tai, ką jie mato. Kai jie nieko nebemato, nieko ir nebegalvoja. Juk užteko mergaitei dingti iš namo balkono, nebelaistyti gėlių ir kartu su močiute nebevalyti langų, ir mergaitės klausimas taip pat dingo iš žmonių lūpų. Taip, dar klausia vienas kitas, kur dingo mergaitė, kaip ji gyvena, bet tas susirūpinimas šiuo vaiku mažėja su kiekviena diena. O Venckienė iš kovotojos su sistema tapo viena iš tų, sisteminių, kuriai prireikė Seimo, t. y. valstybės, prieš kurią ji kovojo, suteikiamos teisinės apsaugos.
Apsaugos netekus, nebereikėjo ir Seimo nario mandato. O kam jis, jei mandatas nebesaugo ir Venckienė tapo lygia tarp lygių. Tokia pati, kaip milijonai kitų mūsų piliečių, kurių negina nei teisėjo, nei Seimo nario apsaugos.
Užteko Venckienei susirgti ir ilgai sirgti, jos įkurta ir suburta partija iš prognozuojamų keliasdešimt vietų tesugebėjo surinkti vos kelias, kurių niekaip neužteko partijos lyderės teisinei neliečiamybei išsaugoti. Ją pamiršo netgi dainas ir dramas kažkada kieme kūrę konservatoriai. Dabar gi jie yra aršiausi šalininkai iš Venckienės atimti ne tik dalį atlyginimo, bet ir pradėti apkaltos procesą. Ir turbūt toks įvyks, nes precedentas taip pat yra – Linas Karalius mandato neteko, nes be priežasties nelankė Seimo posėdžių.
Pagaliau vienas itin svarbus pavojaus signalas Venckienei turėtų būti tai, jog jos dingimu susidomėjo Seimo nariai, teisėsauga ir visuomenė tik praėjus kuriam laikui po jos faktinio išvykimo iš Lietuvos. Juk negalėtų nuo balandžio pradžios žmogus sau taip dingti, jei jis būtų kam nors įdomus.
Ar tik nebus taip, kad kartu su Venckiene tiesiog emigravo ir visa jos problema?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.