Smagiu komunikacinio džiazo ritmu improvizavome daugelį temų, tarp jų – ir šalies įvaizdžio reikalus. Vienu metu girdėti bemaž 30 patyrusių, bet su polėkiu idėjas bei patirtį dalijančių žmonių – smagus reikalas. Išgirstus dalykus būtų galima paversti ne vienu tekstu ar diskusijomis. Bet gal pradžiai – apie keletą dalykų, kuriuos pasižymėjau klausydamas kitų sėkmės istorijas ir mąstydamas apie Lietuvą ištikusią padėtį.
Kas valdo?
Visi sėkmingi šalių ar miestų įvaizdžio projektai turėdavo labai aiškius užsakovus ir labai skaidrią projekto valdymo bei finansavimo tvarką.
Pas mus? Negalėčiau visų institucijų išvardyti, o juo labiau atsakyti, kas už ką atsako. O jau atspėti kiek viskas kainavo – juo labiau.
Ką vaizduoja?
Visais atvejais – ne poetinę viziją, norimą turėti ateitį, bet konkrečią esatį, pateikiamą patrauklia, originalia ir kitokiomis formomis.
Pas mus? Drąsumu įvardintas turinys taip ir nebuvo išskleistas, o juo labiau – priimtas pačių įvaizdžio turėtojų – Lietuvos žmonių. Nors tai buvo gerokai sėkmingesnis mėginimas nei mūsų šalies skandinavizacijos modelis.
Daugelis akį patraukusių šalių įvaizdžių kampanijų skleidžia tikrus dalykus. Juos kampanijuos suviliotas ir į šalį atvykęs turistas ar verslininkas ras.
Man atrodo, kad mūsų įvaizdžio kampanijų viena iš nesėkmių ir buvo ta, kad mes norėdavome pasauliui vaizduoti tai, ko neturime, bet ką labai labai norėtume turėti. Patys tuo netikėdami negalėjome įtikinti ir kitų. Bet pirmiausiai – savęs. Tokiu atveju derėtų labiau įtraukti pačią visuomenę į šalies įvaizdžio atributų atranką. Sutaupytume daug litų ekspertams ir leistume visiems norintiems prisidėti prie pasididžiavimo savo šalimi projekto kūrimo.
Kas vykdo?
Bepigu JAV: pakvieti komunikacijos kompaniją, turinčią 50 biurų visame pasaulyje ir reikalas išspręstas. Be to, pastebėjau, kad sukūrus įvaizdžio projektą, jo įgyvendinimui yra sutelkiamos visų institucijų pajėgos (ir finansinės). Gražu žiūrėti, kaip, pvz., Barselona, tokius projektus įgyvendinanti jau ne pirmą kartą, ritmingai ir sklandžiai pjauna įvaizdžiu sukurtą derlių.
Pas mus? Nemanau, kad viena agentūra iš Lietuvos arba viena – iš užsienio, arba tokia ir tokia galėtų mūsų šalies įvaizdžio projektą įvykdyti. Ne todėl, kad pristigtų idėjų ar pajėgų – patikėkite, Lietuvoje sukuriamos idėjos tikrai turi gerbėjų pasaulyje. Sunku būtų įgyvendinti todėl, kad įvaizdžio projektas pas mus – toks perbrendęs, kad kiekvienas šalies pilietis jau yra šios srities ekspertas. O tai pavojinga – realiai sėkmingo projekto įgyvendinti neįmanoma, nes visada atsiras tokių, kurie švilps ir nuteis. Ir tokių bus nemažai.
Mūsų atveju tiktų bendra vykdytojų komanda. Tai būtų gerai mažiausiai dviem aspektais: daugiau idėjų ir įsitraukimo bei daugiau skaidrumo. Asmeniškai esu kalbėjęs su kolegomis tiek iš KOMAA, tiek iš Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos apie nemokamas konsultacijas įgyvendinant tokį Lietuvai svarbų projektą. Ir patikėkite, ne visi pasakė ne.
Kaip su ta misija?
Mus mažai kas žino, mes turime ką parodyt ir apie ką papasakoti, todėl manau, kad misija įmanoma. Bet ji būtų kur kas įdomesnė, jei mes padarytumėme visai priešingai, nei visi kiti darė: ogi sukurtumėme įvaizdžio projektą sau patiems ir jį įgyvendintumėme per artimiausius kelerius metus (neabejoju, kad apie tai imtų kalbėti ir kiti – kas ten tokie investuoja į įvaizdžio sklaidą sau patiems, ką jie ten tokio slepia nuo mūsų? :)). Va čia tai būtų iššūkis. Juk sau pačiam nepameluosi.