Tam tikro kirpimo vyrams imponuoja paklusnios žmonos, tai galima suprasti. Galia spręsti už kitą žmogų uždeda didelę atsakomybės naštą, tačiau paglosto infliacijos paveiktą ego ir savimeilę. Kiek daugiau kūrybinės išmonės reikalauja atsakymas į klausimus, kodėl, nepaisant sparčių ekonominių ir socialinių permainų, taip karštligiškai propaguojami aname ar dar ankstesniame šimtmetyje moterims ir vyrams priskirti vaidmenys ir kaip propaguojami idealai siejasi su pačių ideologų kasdienėmis praktikomis, pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto delegavimu moteriai.
Tačiau ypač aršus ir organizuotas priešinimasis Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo reikalauja gilesnės analizės. Ar jį turėtume suprasti kaip smurto prieš moteris palaikymą? Nes smurto šalininku tampama ne tik tuomet, kai kumštis nukreipiamas prieš asmenį, bet ir tuomet, kai nieko nedaroma ar trukdoma tam, kad šie nusikaltimai būtų sustabdyti. Kaip žiniasklaidoje netylantys pranešimai apie išniekintas, suluošintas, nušautas ir užkapotas moteris bei našlaičiais likusius vaikus koreliuoja su „tradicinėmis vertybėmis“?
Konvencijoje yra pateikiami socialinės lyties („socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams“) ir smurto prieš moteris dėl lyties („smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį, nes ji yra moteris, arba kuris moterims kelia didesnę grėsmę“) sąvokų paaiškinimai, kuriais manipuliuojama eskaluojant moralinę paniką ir kuriant sąmokslo teorijas apie „genderizmo“ invaziją. Kas tai yra, niekas nežino, bet sistemingai kartojamas iš sąvokų gender (angliškai – socialinė lytis) ir feminizmas sukergtas naujadaras pradeda įgyti kūną pabaisos, kuria sistemingai bauginama visuomenė.
Atvirai prieštarauti Konvencijos tikslui „prisidėti prie bet kokio moterų diskriminavimo šalinimo ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, taip pat moterims suteikti daugiau teisių“ oponentams neužtenka politinės drąsos, tačiau pakanka politinio cinizmo priešintis Konvencijos tikslams: „apsaugoti moteris nuo visų smurto formų ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje; už smurtą persekioti baudžiamąja tvarka ir šalinti jo apraiškas; parengti išsamią sistemą, politikos kryptis ir priemones siekiant apsaugoti ir pagelbėti visoms smurto prieš moteris ir smurto šeimoje aukoms; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje; teikti paramą ir pagalbą organizacijoms ir teisėsaugos institucijoms, kad jos veiksmingai bendradarbiautų, siekdamos taikyti integruotą požiūrį į smurto prieš moteris ir smurto šeimoje šalinimą“.
Moterų reprezentacija įvairiose sprendimų priėmimo grandyse nėra formalus klausimas. Sociologinė analizė (1) rodo, kad aktyvus jų dalyvavimas politikoje siejasi su priemonėmis, kurios skatina moterų įsiliejimą į darbo rinką. O kuo aktyviau moterys dalyvauja joje, tuo mažesnė tampa skurdo rizika ir ekonominė nelygybė. Todėl valstybėse, kurių parlamentuose ir profsąjungose yra daugiau moterų, tenka ir didesnės vidutinės pajamos vienam žmogui. Aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus lemia tai, kad daugiau lėšų skiriama socialinėms reikmėms, ypač vaikų poreikiams, o valstybės teikiama vaikų iki 3 metų priežiūra lemia mažesnę ekonominę nelygybę ir stiprina viduriniąją klasę.
Galiausiai, kai moterų daugėja bet kokio lygmens sprendimų priėmimo struktūrose, jie priimami skaidriau, bet ne todėl, kad „x“ chromosoma turi stebuklingų antikorupcinių galių, o todėl, kad sprendimų priėmėjų įvairovė padeda transformuoti „senų berniukų tinklaveikas“ (Old boys networks) ir didina atskaitingumą. Panašu, kad šis aspektas ir bus pagrindinė kylančio nerimo priežastis, bet ar dėl to moterys turi būti pasmerktos smurtui?
Walby, Sylvia (2009) Globalization & Inequalities: Complexity and Contested Modernities. SAGE.