Už ką tada balsuoti? – trečią dešimtmetį dūsauja lietuvis. Ir žiūri apvaliomis akimis. Klausimas vertas milijono. Kurį galima sutaupyti. Užtenka žinoti, ko nerinkti į Seimą. Štai jums 10 punktų instrukcija, kaip išrinkti labai gerą Seimą.
Nr.1. Ir katinui turbūt aišku, kad negalima į Seimą rinkti žmonių, kurių ketverių metų vidutinės pajamos buvo žiauriai mažesnės už Seimo nario. Cenzas – bent 2000 eurų po mokesčių. Negauni? Brolis ne brolis, lipk iš grūšios. Įrodyk, kad gali užsidirbti pats, tada jau – mielai prašom, Gedimino 53 laukia jūsų.
Geras žmogus, dažnai sakome apie tokius, kurie gražiai suokia, bet realiai nieko negali. Gal žmogus ir nieko. Bet geras žmogus – ne profesija, ar ne? Alkanas vilkas visuomet į sodžių žiūri. Bedarbis, MMA gavėjas ar kitas kentėtojas Seime iškart pasijus kaip rojuje. Iš kurio – tik kojomis į priekį. Ar jums reikia tokių, kurie Seime surastų savo laimę?
Vos ne kas antras Seimo narys „darbietis“ po rinkimų deklaravo, kad per metus neuždirbo nė lito, o jei ir gavo, tai tik 1000 Lt? Pasidomokėtite, ką tokie nuveikė Seime? Tik orą gadino. Dar aktų fotografus ir gineikaites, apsinešančias nuo burnos skalavimo skyčio, agentūroms skyrė vadovauti.
Menate R. Kiplingo pasaką apie jaunąjį mangustą? Tai – tipiškos žiurkės čiučiundros. Prieš mangusto kovą jos burba „ji praris tave“, o mangustui nugalėjus stūgauja: „Mes nugalėjome gyvates!“ Klausimas galimoms čiučiundroms išaiškinti: kiek uždirbai? Tai, kas pavogta, nesiskaito. Nerinkite čiučiundrų į Seimą.
Nr. 2. O jei kandidatas ne čiučiundra, žiūrėkite, ar jis nėra kerštingas. Ubagas blogai, kerštingas žmogus Seime – dar blogiau.
Jei kas dar ir 2016-ųjų spalį aiškins, kad V. Landsbergis kolchozus sugriovė ar nedavė signalo atsitraukti nuo bokšto, kaip A. Skardžius sako, vykite nuo statinės. Kaip ir tuos, kurie aiškins, kad viską komunistai užgrobė, prichvatizavo ir visur viską valdo. Abu labu tokiu – vien tik kerštas valdo juos. Jūs tokiems – tik medžiaga . Žmonėms tokie netarnavo ir netarnaus.
Jei kandidatas televizijos laidose negali pamiršti, kad kažkas prieš 25 metus jam kažką ne taip pasakė, ne taip balsavo, o dar ir už mirties bausmę toks pasisako, jei aiškina, kad visus buvusius valdžioje reikia sukišti į cypę, saugokitės jo kaip maro. Jis nemyli žmonių. Tik duok tokiam valdžią, aplink akmens ant akmens nepaliks.
Nr.3. Klausimas dėl tikėjimo į Dievą gali pasirodyti nebeatitinkantis XXI a. dvasios. Ir vis dėlto. Galima rinkti tiek tikintį Dievą, tiek laicistą. Tikėjimas yra duotybė: kam neduota, tai neduota. Jei kandidatas neapsimetinėja, vertybė gali būti ir jo nuoširdus tikėjimas, ir netikėjimas.
Užtat negalima rinkti tokių, kurie tiki, kad Dievas gyvena krūme, petražolėje, medyje, perkūnijoje, ant debesies ar kukurūzuose. Taip pat tų, kurie sako, „ai, man nereikia nei Bažnyčios, nei kunigų, bet manau, kad ten aukštai kažkas yra“. Taip pat tų, kurie vienu metu tiki ir Kristumi, ir reinkarnacija.
Ir pagonybė, ir dzenbudizmas – labai įdomu, bet ar norite, kad jūsų Seimo narys mąstytų, kaip XIII a., būtų visiškas dzen, kurių jau ir taip trys ketvirčiai Seimo, ir apskritai jo galvoje kralikai pjautųsi net dėl to, tiki jis ar ne, ir kuo tiki? Ar toks bus įgalus kibti į geopolitikos, globalios ekonomikos ir demografijos iššūkius, jei dorai net nesuvokia, kas jis pats toks yra?
Nr.4. O jei balsuojate už perbėgėlius, kaltinkite tik save. Jei jūsų kandidatas po 1992-ųjų pakeitė bent dvi partijas (partijų jungimasis nesiskaito), varykit šalin. Automatiškai. Ar galima tikėti jo nuoširdumu? Ar pats kandidatas žino, kokios jo pažiūros? Pardavė kelias partijas, parduos ir jus. Jei tik naudos bus.
Nr.5. Visų nagai – į save lenkti, bet kai kurių – už čiučiundros lenktesni. Ar reikia aiškinti, kad tokių negalima rinkti? Informacija – prieinama. Pagūglinai ir balsuoji. Nemoki gūglinti – anūko paprašei.
Būdamas Aukščiausioje Taryboje kandidatas paėmė paskyrą automobiliui ir pirko už jį sumokėjęs dešimt kartų pigiau nei mašinikė kainavo turguje, kaip tai padarė 63 Atkuriamojo Seimo nariai? Sorry, kitas.
Būdamas ministru už įstatymų „rašymą“ išsirašė sau 22 000 Lt, kaip konservatorius J. Galdikas? Kaip Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras paėmė iš valstybės 300 000 Lt vertės sklypą, mokėdamas 30 000 Lt? Iš „kanceliarinių išlaidų“ pirko automobilį, porceliano servizą, supirkinėjo savo knygas, kurių net dykai niekas neima, prašom atleisti. Ne, ne ir dar kartą ne! Tarnauti Lietuvai jie gali, bet nuosava kišenė vis tiek koją pakiša.
Nr. 6. Meilės klausimas – taip pat svarbus. Ypač netradicinė jos forma – politinė. Nėra mirtina nuodėmė, jei kandidatas prisiekinėjo meilę A. Brazauskui ar V. Landsbergiui, R. Paksui ar V. Uspaskichui, N. Venckienei ar ją gynusiai D. Grybauskaitei. Bet jei kandidatas savo mylimųjų oponentų akyse kaskart įžvelgia krislą, o savo vado akyje nė rąsto nemato, tai jau iškrypimas. Mirtina nuodėmė.
Pavyzdžiui, kai V. Uspaskicho haremas iš Seimo į Maskvą vyko, kur pabėgėliui nuo Lietuvos teisingumo Kremliaus papėdėje meilę prisiekinėjo. Nebalsuokite už tokius net kankinami viduramžių metodais. Nes pasakyta – neturėk kitų dievų. Tik šventąją trejybę – Lietuvą, teisę ir demokratiją.
Seimo narys, kuris sugeba tik melstis vadui, yra nesavarankiškas. Jis neatitinka Konstitucijos 59 str. reikalavimo. Kaip jis gali kitus valdyti, žmonėms atstovauti, jei pats – valdomas? Taip ir žiūrės išsižiojęs į vado burną ketverius metus. Norite išsižiojėlių?
Nr.7. Mokslo cenzas. Ar svarbu, ką Seimo narys baigęs? Plačiąja prasme – taip. Aukščiausiosios Tarybos vidutinis amžius buvo 43-eji, mokslo cenzas – tarp universiteto ir mokslų daktaro. 1992 metų Seimo – 63-eji ir tik tarp technikumo ir universiteto. Bet svarbiau už diplomą yra tai, ar Seimo narys mokosi ir toliau. Jei kandidatas L. Brežnevo laikais baigė ekonomiką, o po to neperskaitė nė vienos knygos, jo diplomas net salonui papuošti nebetinka.
Sekite, ką kandidatas cituoja, kaip feisbuke ir tviteryje rašo. Nei kvailumo, nei fakto, kad žmogus niekuo nesidomi, nuslėpti nebeįmanoma. Na, kad ir B. Vėsaitė. Turi du aukštojo mokslo diplomus, o kai tik prasižioja, taip, še tau, boba, ir devintinės (čia ne patyčios – patarlė tokia).
Nr. 8. Vienas mėgstamiausių Seimo rinkimo būdų Lietuvoje: iš purvo – į kunigaikščius. Šustauskas, Antanas, Albertynas, Varkala, Nakas, būrelis dainininkių, neskyrusių scenos nuo Seimo. Iki pilnos laimės tik Garliavos kirpėjos Skučienės trūko. Ar protinga balsuoti už tokius? Kaip būtų protinga?
Kad ir kaip drąsiai nieko nepasiekęs žmogus rėžia apie valdžią prie bokalo, tikimybė, kad jis taps geru Seimo nariu, artima nuliui. Kas iš tų 7 proc., kurie balsavo už Drąsos kelio kirpėją A. Skučienę galėtų prisiekti, kad ta ponia įgali perskaityti po dešimt įstatymo projektų per dieną ir dar suprasti?
Jei kandidatas iki Seimo nėra nieko valdęs, nėra vadovavęs bent 5 žmonėms, kaip jis valstybę valdys?
Nr. 9. Nerinkite į Seimą vėplų, glušių ir su vištos atmintimi. Tų, kurie po savaitės nebeprisimena, už ką ranką kėlė. Už Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriomis VMI leista knaisiotis po visų lietuvių, bankuose turinčių 5000 eurų ir uždirbančių 1000 eurų, kišenes, Seimas, išskyrus nedalyvavusią balsavime Liberalų sąjūdžio frakciją, balsavo birželio 25-ąją. „Už“ – 69, „prieš“ 0, susilaikė 2.
Ir ką gi matome? Posėdžiui vadovavusi, „už“ balsavusi Seimo pirmininkė L. Graužinienė per radiją išpyškina, kad įstatymas... blogas. Premjeras A. Butkevičius irgi stebisi projektu, kurį pasiūlė jo paties Vyriausybė ir už kurį balsavo 22 socialdemokratai. Kai apie tai ėmė rašyti žurnalistai ir ekspertai, įstatymą sudirbo ir opozicionierius J. Razma, ir valdžios atstovas R. Žemaitaitis. Viešpatie aukštileninkas, bet juk „už“ balsavo ir 19 konservatorių, ir 6 tvarkdariai! Tai kuo jie mąstė – meniskais ar užkulniais?
Norite ir toliau balsuoti už tokius vėplas?
Nr. 10. Visiems lyg ir aišku, kad negalima į Seimą rinkti vagių ir priklydėlių a la Uspaskichas. Apie tai prirašyta tiek popieriaus, kad Alpių kalnai jau žemesni. Bet vis tiek 26 centų vertės avižinių dribsnių pakelį darbiečių valdomos Žemės ūkio ministerijos agentūra vargšams pirko po 5,1 euro!
Tai čia partijų sąrašai kalti, kad daug vagių išrenkam, dūsauja tūlas lietuvis. Tarkim. Bet gal pradžiai bent 70 gerų išrinkite? Tų, kurie vienmandatėse? Geri 70 Seimo narių – tai juk velniškai daug. O kas trukdo 10 punktų metodą pritaikyti sąrašams? Nėra švarių? Bet kažkuriame – tik nešvarūs, netikę, kažkuriame – apylygiai gerų ir netikusių, o kitoje partijoje – gal tik dešimt negerų. Nureitinguojate žemyn, ir jau 80 gerų Seimo narių.
Per sudėtinga? Norite toliau vadovautis principu „myliu-nemyliu“? Nenorite – kaip norite. Nebandysite būti mangustu, liksite pasakos žiurke čiučiundra. Kuo ilgiau stovi eilėje, tuo labiau aiškėja, kad stovi ne toje eilėje.