Po Visos Lietuvos Valio to net klausti nebepadoru. Po Valio tikras, o ne patriotizmą kuruojančios partijos oficialų liudijimą gavęs patriotas gali tik nušliaužti į budistų šventovę, susitelkti į save ir, tikėdamasis nušvitimo, kantriai išsėdėti akmenį, kurio nėra. 

Lygiai taip pat niekas nežino, kodėl Seimas – turbūt net sau netikėtai – išspardė užpakalį valstybės prezidentei ir iš Meilučio padarė kažką panašaus į Martinaičio Kukutį.

Vieni kalbėjo apie Seimo kerštą prezidentei už jos patyčias skiriant švietimo ir mokslo ministrą. Kaip pamenate, vietoj Kauno fizrukų profesoriaus vadovauti mokslui paskirta Mosėdžio seniūnė, kuri neįstengė laimėti net Skuodo mero rinkimų. Kiti prisiminė ankstesnius laikus, kai, norėdamas tapti ministru, privalėdavai eiti pas panelę Mokytoją laikyti anglų kalbos egzamino. Panelė Mokytoja buvo neobjektyvi, sakė kiti, nes kaip gi tada tą egzaminą išlaikė premjeras. 

Meilutis galėjo kristi net ir dėl tokio mažmožio kaip slaptas balsavimas. Pasijutę kaip vaikai vasarą tėvams išėjus į darbą Seimo nariai tiesiog valiūkiškai džiaugėsi laisve. Pabandyk dabar nustatyti, kas yra tie 50, kurie balsavo „prieš“? Nepasiųsi bukų STT agentų įsegti pasiklausymo blakių visiems. Pasiklausyti visų Seimo narių net Lietuvoje būtų per kraštus.

Aišku tik tai, kad prezidentės kandidatas Meilutis griuvo ne dėl jo paties privalumų ir trūkumų. Teisėjas Meilutis yra NY (nieko ypatingo). Tokių NY – nors vežimu vežk. Dar koks šimtas teisėjų, 30 prokurorų ar 500 kitų teisininkų – nei blogesni, nei geresni.   
Lietuvos tauta jau nė nebeprisimena laikų, kai į aukščiausius postus buvo siūlomi geriausi. Tik senoliai dar atmena, kaip, tarkim, Sąjūdis ieškojo ministrų, generalinio prokuroro, policijos ir Aukščiausiojo Teismo vadovų. Diskusijos dieną naktį virė, kartais ir ne vieną savaitę. Ne tik posėdžių salėse. Ir tai klaidų padaryta.
Rimvydas Valatka

Čia ir prieiname savojo liepto kraštą. Kodėl ne tik į ministrus, o ir į tuos postus, kuriems kandidatus parenka prezidentė, siūlomi įvairaus plauko meilučiai? 

Ar Seimas būtų drįsęs skelti prezidentei antausį, jei jos kandidatas būtų geriausias baudžiamosios teisės specialistas? Nesvarbu, teisėjas tai, prokuroras, advokatas ar universiteto profesorius, svarbu, kad geriausias. Žmogus juk ne labdaros valgyklai eina vadovauti – Generalinei prokuratūrai.

Žinoma, Seimas gali atmesti ir patį geriausią kandidatą. Toks jau tas parlamentas – ir ne tik Lietuvoje. Tačiau koks triukšmas tada būtų kilęs. Nepaisant prasidėjusio braškių sezono ir artėjančių Joninių. Atmesti geriausią kandidatą – ne ant braškių daryt. Tą net kvailiausi Seimo nariai supranta. O dabar kas? Mirtina tyla. TV informavo. Du politologai pakomentavo. Trečias pakikeno. Dėl kandidato, kuris yra NY, niekas sau plaučių negadina.

Lietuvos tauta jau nė nebeprisimena laikų, kai į aukščiausius postus buvo siūlomi geriausi. Tik senoliai dar atmena, kaip, tarkim, Sąjūdis ieškojo ministrų, generalinio prokuroro, policijos ir Aukščiausiojo Teismo vadovų. Diskusijos dieną naktį virė, kartais ir ne vieną savaitę. Ne tik posėdžių salėse. Ir tai klaidų padaryta. 

Ypač svarbus argumentas buvo, kad ne komunistas būtų. Bet dar svarbesnis buvo „geriausias“. Todėl tarp Sąjūdžio pateptųjų buvo ir ne vienas komunistas. Nes jis buvo geriausias. Kas prisimena tuos laikus, žino, kokio lygio turėjo būti kandidatas, kad argumentas „geriausias“ nusvertų kontrargumentą „komunistas“.

O dabar koks argumentas lemia? Silpnas, net neprofesionalus, užtat lojalus. Nevykėlis, bet vykdys kiekvieną komandą. Artimas premjerui, svarbus partijai, kitiems įtakingiems žmonėms. Dar toks mistinis argumentas – nesusijęs su Vilniaus „klanu“, „mafija“, neužfiksuotas vienoje salėje su „oligarchu“. Mirk iš juoko, tik juokas nebeima.
Kaip ilgai globaliame pasaulyje gali konkuruoti Lietuva, kurioje premjeras yra iš mažo miestelio, mokslui ir švietimui vadovauja kaimo mokytoja, Ūkio, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms – buvę žemutinės grandies komjaunimo veikėjai, o generaliniu prokuroru dirbo niekuo nepasižymėjęs provincijos miestelio prokuroras?
Rimvydas Valatka

Jokių diskusijų. Net minties apie geriausią. Kai vidaus reikalų ministru buvo paskirtas policijos generalinis komisaras, kas užėmė jo vietą? Provincialas. Penkiolika metų – ramaus Ignalinos rajono policijoje, dar penkeri – Utenoje. Pusmetį vadovavo Kauno policijai, ir štai jau jis generalinis.
Gal jis ir visai šaunus policininkas. Blogai, kad net ir to niekas nežino. Net jei jis labai šaunus, klausimas, ar pernai šis prezidentės kandidatas tikrai buvo geriausias visoje policijoje, lieka be atsakymo. Tiksliau, atsakymas yra. Pasirinktas tas, kuris iš visų tuo metu buvo mažiausiai savarankiškas.

Kaip ilgai globaliame pasaulyje gali konkuruoti Lietuva, kurioje premjeras yra iš mažo miestelio, mokslui ir švietimui vadovauja kaimo mokytoja, Ūkio, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms – buvę žemutinės grandies komjaunimo veikėjai, o generaliniu prokuroru dirbo niekuo nepasižymėjęs provincijos miestelio prokuroras?

Tenesupyksta provincijoje gyvenantys šviesūs žmonės, bet mus valdo provincialai. Arba NY. Labai dažnai – du viename: provincialas ir dar NY.

Taip, provincija – kebli sąvoka. Susijusi ne tik su vieta. Ir su žmogaus galva. Todėl geriausiai provincija parodoma palyginimu. Kaune gyvena tūkstančiai žmonių, kurie bus šviesesni už kelis šimtus tūkstančių vilniečių. Kretingoje, Zarasuose ar Joniškyje rasime šimtus žmonių, palyginti su kuriais, daugybė vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių bus visiška tundra. 

Ne provincialui vidumi to nėra reikalo įrodinėti. Kaip ir to, kad daugiausia Lietuvos politinio, teisės ir kultūros intelekto sukoncentruota Vilniuje. Mažiau nei Vilniuje, bet daug – Kaune ir Klaipėdoje. Šiauliuose proto yra mažiau, palyginti su Klaipėda, Joniškyje – mažiau, palyginti su Šiauliais.

O kaip valdžioje? Premjeras – iš Vilkaviškio. Susisiekimo ministras – iš Jonavos. Žemės ūkio ministrė – iš Kėdainių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė – iš Marijampolės, aplinkos ministras – iš Telšių, švietimo ir mokslo ministrė – iš Skuodo. Šeši iš 14. Vilniečių apskritai Vyriausybėje būtų tik pora, jei partijoms būtų pavykę prastumti savo kandidatus. Seimo pirmininkė – iš kolchozo, buhalterijos, generalinis prokuroras ir policijos vadovas – iš Naujosios Akmenės ir Ignalinos.

Net žinant, kad ir provincijoje gyvena daugybė protingų, išsilavinusių žmonių, kažką tokios proporcijos juk sako. O jei tai dar patvirtinama tokiais premjero paaiškinimas, kodėl sustabdytas įstatymas dėl partnerystės? „Mes buvome susitikę su teisingumo ministru ir arkivyskupu, todėl padarėme pertrauką Vyriausybės svarstyme, jie pateiks pasiūlymų“, – sakė premjeras. 

Viešpatie aukštielnikas. Taip kalba premjeras ES valstybės, kuri yra atskirta nuo Bažnyčios, ir kurioje Katalikų Bažnyčia nėra vienintelė konfesija. „O ką pasakys arkivyskupas?“ – atsakė Edulogijos universiteto rektorius, kai jam dar kartą priminė, kad šių studijų niekas nesirenka, todėl reikėtų jas užraukti. Provincijos įspaudas ir antspaudas. Ir mes dar norime būti konkurencingi – su tikybos studijomis, kurių net būsimos davatkos nesirenka?   

Keista, bet kažkaip laikomės. Kas gelbsti Lietuvą vis didesniu greičiu lekiančiame pasaulyje?

Geriausia barbarų savybė – barbariškumas. Kitą dieną po to, kai Tauragės policininkai testavo 8,32 promilės girtumą į parduotuvę ėjusiam bičui, Juodpetrių kaime jie ramino moterį su 7,76 promilės, kuri apsistumdė su tik 6 promiles įpūtusiu sugyventiniu. 

Be mūsų, tokį sibirietiškai budistinį gėrimo lygį įgalūs pasiekti tik rusai ir kartais lenkai. O su žiurkėmis penkto pagal dydį šalies miesto centre mums išvis nebaisūs jokie vėjai. Tai ar labai čia svarbu, kas vadovaus Generalinei prokuratūrai – Meilutis, Kukutis ar Valys kubu? Viskas Lietuvoje eina tik į gera – advokatams lengviau bus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1012)