Š.Černiauskas. Apie protestus ginant teisę į mokesčių nusukinėjimą ir „Zuoko taksi“ baubą

Kratos Vilniaus taksi įmonėse sukėlė labai savotišką protesto bangą. Eismo trikdymas per rytinį piką, dūsavimai dėl vargiai suduriamų galų ir gąsdinimas, kad sunkiai uždirbamą duoną atims „Zuoko taksi“. Visa tai – mėginimai ginti taksi verslą. Tik be rimtesnių argumentų, kuriais būtų galima paneigti ar bent sušvelninti įtarimus dėl masyvaus sukčiavimo ir mokesčių vengimo.

Pradėkime nuo linksmiausio šios savaitės įvykio – taksistų protesto. Vairuotojai save pakrikštijo bedarbiais ir puolė trikdyti eismą pagrindinėse Vilniaus gatvėse. Na, visų pirma, bedarbiais jie save titulavo visiškai be reikalo. Nes ir Kriminalinės policijos biuras, ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškiai pasakė, kad nei vienos iš daugiau nei trijų dešimčių iškrėstų taksi įmonių licencija nėra sustabdyta, veikla neapribota. Tą įrodė ir pačios taksi firmos, trečiadienį suskubusios pranešti, kad vėl normaliai dirba.

Bet man asmeniškai keisčiausia ne tai, kad taksistai taip greitai apsiskelbė likę be darbo. Būna, žmonės supanikuoja, o kai tavo darbdavį aplanko pareigūnai su automatais, panikai pagrindo yra. O keisčiausias reiškinys – pats protestas.

Prieš ką protestavo taksistai? Prieš tai, kad VMI ir kriminalistai tiria masyvaus mokesčių nusukinėjimo bylą, kurioje žala valstybei gali būti matuojam dešimtimis milijonų litų? Kitaip tariant – už teisę sukčiauti?

Jeigu taip, galbūt taksistams pats laikas surengti protestą ginant kišenvagių teises. Nusipelnėme vogti ramiau!

Protestas prieš VMI ir kriminalistų veiksmus parodo taksi sektoriuje įsišaknijusį požiūrį. Nelieskite mūsų, šalin rankas nuo taksometrų, nuo užsieniečiams taikomo 20 Lt/km tarifo važiuojant iš oro uosto. Kodėl? Nes mes taip įpratę. Supuvęs požiūris.

O dabar – apie didžiausią (ir gal netgi pagrįstą) sąmokslo teoriją kratų taksi firmose epopėjoje. „Zuoko taksi“.

Iš įvairiausių pusių ataidi viena ir ta pati versija – kad smūgis, suduotas iki 70 proc. Vilniaus rinkos užimančioms taksi kompanijoms, labai parankus Vilniaus merui. Kaip žinia, Artūras Zuokas jau keletą mėnesių puoselėja savivaldybės taksi firmos įsteigimo idėją, o dabar didžiulis gabalas rinkos – ranka pasiekiamas.

Taip, laikas tiesiog puikus. VMI ir Kriminalinės policijos biuro operacija turbūt neišvengiamai nutemps į kapus bent kelias taksi firmas. O išlikusios taip pat nukentės, nes, kaip bebūtų, kris klientų pasitikėjimas, ir daugiau vilniečių norės važinėtis į VMI ir kriminalistų akiratį nepapuolusių įmonių automobiliais. Na, teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad eiliniam taksi klientui įmonių pavadinimai dažniausiai nieko nesako – žinome ne firmos vardą, o jos dispečerinės trumpąjį numerį. Bet dalis principingesnių klientų vis dėlto pasiaiškins, kokie „šešetukai“ ar „aštuntukai“ įtariami mokesčių nusukinėjimu.

Taigi kratos pareikalaus bankrotų. Ir A. Zuokas, reikia pripažinti, veikiausiai prie to prisidės. Mero iniciatyva, nuo ketvirtadienio Vilniuje pavieniams taksistams nemokamai dalijamos taksi veiklos licencijos, savivaldybė taip pat ketina įkurti savo dispečerinę tokiems taksi verslo „solistams“. O tai neabejotinai suduos dar vieną smūgį taksi firmoms. Nes, visų pirma, nemokama licencija – didelė pagunda. Visų antra, „valdiška“ dispečerinė taksistams veikiausiai kainuos pigiau, nei ligšiolinių darbdavių paslaugos. Taigi A. Zuokas ne tik gelbėja dėl užsakymų drebančius taksistus, bet ir klibina ir taip įsisiūbavusius jų darbdavių verslo pamatus.

Pridalijus nemokamų licencijų ir įsteigus „valdišką“ dispečerinę, iki „Zuoko taksi“ belieka vienas žingsnis. Ir jis bus žengtas. Darbo jėga bus paruošta, infrastruktūra sudėliota, klientūra – ranka pasiekiama.

Bet ar tai yra blogai? Iš dalies – taip. Nes nemokamas licencijas dalinti pradėjusi savivaldybė įgyja konkurencinį pranašumą prieš jau veikiančias taksi firmas. Žinoma, su sąlyga, kad ji tuo pranašumu pasinaudos ir įsteigs nuosavą kompaniją. Tačiau daugiau blogybių, kaip bežiūrėsi, nesimato.

Sąmokslo teorijų šalininkai gali be perstojo kalbėti apie tai, kaip VMI ir kriminalistų veiksmai – tikra dovanėlė „Zuoko taksi“ architektams. Tačiau bent jau man jie niekada neįrodys, kad „Zuoko taksi“ būtų blogiau, nei tai, kas taksi rinkoje yra dabar.

Elementari VMI statistika: 450 įmonių per metus sumokėjo apie 3 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžioji dalis PVM teko maždaug dviem dešimtims bendrovių, o likusios 430 taksi firmų deklaravo nuliui artimus pelnus ar netgi nuostolį. Ir taip iš metų į metus. Firma nuostolinga, bet jos savininkai – tikri angelai – pasiryžę iš savo kišenės dengti nuostolius, kad tik išlaikytų žmonėms taip reikalingas darbo vietas. Jokiame versle taip nebūna.

Ir, manau, nesuklysiu prognozuodamas, kad savivaldybės valdoma „Zuoko taksi“ žymiai pagerins PVM surinkimo statistiką šiame sektoriuje. „Zuoko taksi“ taip pat nedeklaruos, kad vienas automobilis per mėnesį sugeneruoja vos apie 90-560 litų apyvartos. Paverskime tai kilometrais – pagal dabartinius tarifus, tokia apyvarta pasižyminti taksi mašina turėtų per mėnesį nuriedėti 50-310 kilometrų (jei pridėsime dviejų litų įsėdimo mokestį – dar mažiau), kai ir arkliui aišku, jog tokie skaičiai taksometruose prasisuka ne per mėnesį, o per kelias valandas.

Taigi, visų pirma, „valdiška“ taksi įmonė bent jau mokės mokesčius. Ir kalba eina ne tik apie PVM. Taksi vairuotojai gaus legalias algas (kam savivaldybei mokėti „vokeliuose“?), kas atitinkamai pagerins ir kitų mokesčių surinkimą.

Visų antra, VMI ir kriminalistai atskleidė, jog dešimtis Vilniaus taksi firmų realiai valdė šeši asmenys. Šeši asmenys, 30 firmų, iki 70 proc. rinkos. Tokia matematika beda pirštu į paprastą išvadą – nėra konkurencijos. Ir aš tikrai plosiu katučių, jeigu ta konkurencija atsiras. Nes konkurencija – tai objektyvesnė kainodara, kurios man, kaip taksi klientui, labiausiai ir reikia.

2 tūkst. litų alga taksistui? Drąsi mero prognozė (ir pažadas, viliosiantis būsimus „Zuoko taksi“ darbuotojus). Bet sunku pasakyti, ar tai tikrai yra nerealu. Dėl paprastos priežasties – VMI ir kriminalistų operacija tik dar kartą parodė, jog nėra jokios statistikos, kuri atspindėtų tikrąjį sostinės taksistų uždarbį. Ką gali žinoti – gal atsiras tokių, kuriems 2 tūkst. litų bus per mažai.

Tiesa, vos nepamiršau dar vieno baubo vardu „Taksi brangs!“. Jau kalbama, kad realus tarifas Vilniuje turėtų būti ne 1,75-1,8 Lt/km, o 2 ar netgi 3 Lt/km. Girdi, lig šiol kainos buvo dempinguojamos (žinoma, tų „blogiukų“, kuriuos pričiupo VMI), o doros taksi firmos dėl to vos suduria galus.

O ką? Gali būti, kad taksi brangs. Net jeigu „Zuoko taksi“ ir taps rimtu rinkos žaidėju. Bet jeigu taksi brangs dėl skaidrios apskaitos – aš tik apsidžiaugsiu. Nes dabar, kai už kilometrą moku 1,8 Lt, nežinau, kur tie pinigai nukeliauja. Gal tiesiai į vairuotojo kišenę, nusukant uždarbį nuo darbdavio ir mokesčius nuo valstybės. O gal vairuotojui lieka trupiniai, kai darbdavys susižeria viską, bet deklaruoja, kad mašina per mėnesį nuvažiavo 90 km. O gal pusė mano sumokėtos kainos nusėda kokio nors „doro“ pareigūno, kuris užmerkia akis, kišenėje. To aš nežinau.

O jeigu mokėsiu 2 ar 3 Lt/km, bet gausiu kasos kvitą, žinosiu, kad dalis pinigų – vairuotojo algai, dalis – mašinos priežiūrai, dalis – dispečerių ir administracijos atlyginimams, dalis – PVM ir kitiems mokesčiams. Mokesčiams, už kuriuos galbūt bus užlopytos skylės gatvėje prie mano namo. O galbūt už tuos mokesčius mano vaikas kitą rudenį eis į suremontuotą vaikų darželį. Tuo tarpu dabar moku 1,8 Lt/km, ir negaliu būti tikras, ar mano pinigai nenukeliaus į nusikalstamą struktūrą. Toks nežinojimas vargina.

Taigi kas blogo tame, kad VMI ir kriminalistai iškrėtė taksi verslą, o Vilniaus meras tuo veikiausiai pasinaudos kurdamas „Zuoko taksi“? Manau, nieko. Nes sunku įsivaizduoti ką nors blogesnio už sistemą, kurioje 450 įmonių įsigudrina per metus sumokėti 3 mln. Lt PVM, o vairuotojai – šios sistemos sraigteliai – puola trikdyti eismą, gindami teisę sukčiauti.