Tikrai neketinu kaltinti ar teisti sprendimą priėmusių teisėjų – esu tikras, kad laikas ir istorija yra geriausi kritikai tokiais išskirtiniais atvejais. Verčiau verta paanalizuoti, kaip išeiti iš šitos pato situacijos.
Gerbiama pasaulio lietuvių atstovė neseniai pasiūlė rengti šiuo klausimu referendumą, prieš tai pakeičiant patį referendumų įstatymą. Neatmesdamas referendumo idėjos, kaip paskutinės priemonės, kviečiu paanalizuoti, kaip kitais būdais galima įteisinti dvigubą pilietybę.
Konstitucinis Teismas suskirstė piliečius į lygius ir lygesnius
Viešai ne kartą skelbta, kad ponia Alma Adamkienė, net lydėdama Lietuvos prezidentą oficialių vizitų metu, naudodavosi tai lietuvišku, tai JAV pasu – priklausomai nuo situacijos, kuris pasas patogesnis keliauti po tam tikras šalis.
Kita vertus, kodėl galima turėti dviejų valstybių pilietybes buvusiojo prezidento žmonai, o paprastai Lietuvos moterėlei, skurdo išgintai uždarbiauti į JAV – ne. Pastarajai JAV pasas būtų reikalingas legaliai dirbti toje šalyje, o Lietuvos – grįžti į gimtinę? Ar toks žmonių skirstymas neprimena genialios orveliškos frazės, kad visi gyvuliai lygūs, o kai kurie – lygesni.
Galų gale – ar toks traktavimas yra kaip nors suderinamas su mūsų Konstitucijoje įtvirtintu visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu?
Vieša paslaptis, kad nemažai lietuvių kilmės emigrantų, nesutikdami su tokia pozicija, tyliai tapo kitų šalių piliečiais, kartu išsaugodami ir Lietuvos pasą. Tačiau taip elgtis rizikinga – išaiškinus gresia iki penkių tūkstančių litų administracinė nuobauda už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Ir žinoma, gėdingas Lietuvos pilietybės panaikinimas. Tiesa, įrodyti nepranešimo faktą praktiškai gana sudėtinga, kaltę visada galima versti paštui ar netvarkingai Migracijos departamento raštvedybai.
Vis dėlto ši kelias – Ostapo Benderio tipo avantiūristams nei sąžiningiems savo krašto patriotams. Galbūt yra ir kitų, legalesnių būdų įgyti kitos šalies pilietybę, kartu išsaugant lietuvišką?
Atsakomybė už sprendimą – taip pat ir politikams
Būtų klaida atsakomybę už minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą versti vien šio teismo teisėjams. Ne mažiau atsakomybės tenka ir juos paskyrusiems politikams.
Vakarų šalyse skiriant teisininkus į aukščiausias teisines pozicijas vertinama ne tik jų reputacija ar kompetencija, bet ir pažiūros svarbiais visuomenei klausimais. Neretai kandidatų viešai klausiama, ką jis mano apie abortus, gėjų santuokas, galimybę homoseksualų poroms įsivaikinti vaikus ir pan. O jei kandidato atsakymai nesutampa su visuomenės lūkesčiais – jo paslaugų paprasčiausiai atsisakoma. Nes kitaip toks teisėjas, aiškindamas Konstituciją, galėtų pateikti netikėtų siurprizų, deja, visuomenei ne visada malonių.
Panašios praktikos būtina laikytis ir Lietuvoje. Be minėtų klausimų, kiekvienam būsimam kandidatui į Konstitucinį Teismą reikia užduoti ir dar vieną klausimą – „ar matote galimybę peržiūrėti ankstesnę KT poziciją dėl dvigubos pilietybės, praplečiant ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę“? Kandidatams, neatsakiusiems aiškiai teigiamai į pastarąjį klausimą, reikėtų mandagiai padėkoti už nuostabų pasirodymą ir daugiau jų kandidatūrų nebesvarstyti.
Jei tokios praktikos būtų nuosekliai laikomasi, po septynerių metų (po tiek laiko baigsis daugumos dabartinių KT teisėjų kadencija) turėtume naujos sudėties Konstitucinį Teismą, kuris galbūt išdrįstų peržiūrėti savo ankstesnių kolegų sprendimą dėl dvigubos pilietybės. Ir apsieitume be referendumo.
Ne vieno Konstitucinio Teismo sprendimai – galutiniai ir neskundžiami
Mano žiniomis, tiesiogiai klausimas, ar dvigubos pilietybės draudimas prieštarauja ES teisei, šiam Teismui iki šios užduotas nebuvo. Tačiau yra keletas vilčių, teikiančių užuominų kitose bylose, kad dvigubos pilietybės draudimas galėtų būti pasmerktas kaip nesuderinamas su ES principais.
Tad galbūt yra ir kitas būdas, kaip pragmatiškai apeiti Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuluotą dvigubos pilietybės draudimą – kreiptis į ES Teisingumo Teismą su paklausimu, ar toks draudimas yra suderinamas su ES teisės pamatiniais principais? Jei tokia byla pasiektų Kirschbergo Teismą – Lietuvos (ir ne tik) teisininkų bendruomenės dalis, nepritarianti dvigubos pilietybės draudimui, rastų savų argumentų tokiai pozicijai apginti.
Galbūt atsiras principingas pilietis, kuriam mūsų valstybės institucijos grasina atimti (arba jau atėmė) gimtosios šalies pilietybę, pasiryžęs teisybės vardan kreiptis į Liuksemburgo teismą, ginant savo prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę? Šių eilučių autoriui būtų garbė savo žiniomis ir idėjomis pasitarnauti tokiam principingam bendrapiliečiui. Pro bono (t.y. nemokamai, vardan bendrojo gėrio), žinoma.
O jei tokia byla vieną dieną pasiektų Liuksemburgo teismą, tikslinga būtų visiems dvigubos pilietybės idėjai pritariantiems Lietuvos, išeivijos ir kitų ES valstybių (nes byla liestų ir kitas ES šalis) teisininkams mobilizuotis, kad padarytume viską, idant Liuksemburge būtų pasiektas palankus dvigubai pilietybei sprendimas.
Kolegos teisininkai, milijonas svetur gyvenančių bendrapiliečių iš mūsų tikisi galimybės vieną gražią dieną turėti dvigubą pilietybę. Tad padarykime viską, idant galėtume jiems garbingai žvelgdami į akis tarti, kaip kadaise sakydavo kilnūs didžiosios Romos senatoriai: faeci quod potui (padarėme viską, ką galėjome).
Autorius yra Sorbonos universiteto(Paryžius, Prancūzijos Respublika) teisės mokslų krypties doktorantas bei Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės advokatūros mokyklos studentas.