Ž.Šilėnas. MMA didinimas – kairiųjų naktinė mokesčių reforma?

Vakar Vyriausybė padidino minimalųjį mėnesinį atlyginimą iki 1000 Lt. Ką tai reiškia, kas bus, ko nebus, kas galėjo būti ir kaip reikia taisyti situaciją? Tie, kas uždirbdavo 850 Lt „ant popieriaus“ (715 Lt „į rankas“) dabar „ant popieriaus“ gaus 1000 Lt (825 Lt „į rankas“). Jei Anksčiau darbdaviui darbuotojas atsiėjo 1115 Lt, tai dabar kainuos net 200 Lt daugiau – 1312 Lt.

Tam, kad darbuotoją vis dar apsimokėtų samdyti, jis turės dirbti penktadaliu daugiau (ar našiau). Iš kur paimti tokį efektyvumo padidėjimą per tokį trumpą laiką? Bedarbiams, jaunimui, naujai į darbo rinką atėjusiems ir pan. patekimo į darbo rinką kartelė yra smarkiai pakelta. Jei dabar darbą susirasti yra sunku, tai nuo 2013-ųjų sausio bus – dar sunkiau.

Vyriausybės teiginiai, kad toks MMA didinimas atsipirks, yra ciniškai optimistiniai. „Apsimokėjimas“ yra tame, kad visa MMA didinimo našta yra užkrauta privačiam sektoriui. Pirma, privatus sektorius sumokės didesnį MMA darbuotojams. Antra, iš didesnių privataus sektoriaus atlyginimų valdžia surinks daugiau mokesčių, kurių pajamas panaudos MMA viešajame sektoriuje kelti. Net jei planas ir „išdegs“, tai akivaizdžiai parodys, kam tenka tempti valdžios pažadų akmenį.

Žilvinas Šilėnas

Planas gali ir neišdegti. Sąžiningai dirbančios įmonės didins algas, dalis bankrutuos, kitos pravalgys rezervus ir investicijas (o tai – ir ateities atlyginimai). Ne visus mokesčius mokančios įmones labai greitai prisitaikys.

Bet planas gali ir neišdegti. Sąžiningai dirbančios įmonės didins algas, dalis bankrutuos, kitos pravalgys rezervus ir investicijas (o tai – ir ateities atlyginimai). Ne visus mokesčius mokančios įmones labai greitai prisitaikys: 0,5 etato pavirs į, pvz., 0,4 etato ir situacija žmonėms nepasikeis. Mąstymas, kad MMA didinimas padės ištraukti pinigus iš šešėlinės ekonomikos yra visiškai klaidingas ir turės absoliučiai priešingą efektą. Bankrotai, etatų mažinimas ir šešėlis gali lemti, kad valdžiai reikės kišti ranką dar giliau į mokesčių mokėtojų kišenę tam, kad būtų išmokėti padidinti atlyginimai viešajame sektoriuje.

Jei Vyriausybė galvoja, kad tokiu veiksmu užsitarnavo amžiną žmonių padėką – klysta iš esmės. Kas nors sąžiningai galvoja, kad dabar liausis kalbos apie „vergovę“, „išnaudojimą“ ? Tolesnis lyginimasis su Skandinavija (beje, ten daugelyje šalių valstybės nustatomo MMA apskirtai nėra)? Arba „dirbu Anglijoje, gyvenu kaip žmogus“? Protestams „reikalaujame oraus atlyginimo“ tiks ir seni plakatai, kai kur tik reikės pataisyti skaičius: „800 850 1000 litų – vergovė“.

Liūdniausia tai, kad tikrai galėjo būti kitaip. Vietoje MMA, reikėjo didinti neapmokestinamą pajamų dydį (iki 850 Lt). Tuomet žmonės „į rankas“ būtų gavę 774 Lt, bet darbo vietos kaina nebūtų išaugusi. Nebūtų neigiamų pasekmių, o šešėliui būtų suduotas rimtas smūgis. Aišku, tai nebūtų patenkinę amžinų protestuotojų, bet jų netenkins jokia minimali alga ar darbo sąlygos.

O kuriantys ir verslu užsiimantys žmonės atsimins, kokį kelią Vyriausybė galėjo pasirinkti (NPD mažinimą) ir kokį pasirinko (MMA didinimą). Atsimins, kad apie solidarumą šnekanti Vyriausybė pasielgė visiškai savanaudiškai ir visą atlyginimo didinimo naštą užkrovė privačiam sektoriui. Kitaip nei amžinai nepatenkintieji, šie žmonės situacijas vertina racionaliai. Verslininkų ir mąstančiųjų akyse kairieji ką tik pasigamino savo pačių naktinę mokesčių reformą.

Taigi, skubotais sprendimais kairiųjų Vyriausybė save įstūmė į kampą. Tuoj prabils opozicija. Jau ir iš aukščiausios institucijos pasigirdo, kad reikia nestumdyti , girdėti ir gerbti smulkų ir vidutinį verslą. Bet negi dabar atšauksi Vyriausybės sprendimą ar atidėsi jo įsigaliojimą? O smulkus ir vidutinis verslas jaučiasi taip „pagerbtas“, kad norisi sarkastiškai niūniuoti „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės“.

Jei Vyriausybės sprendimo įsigaliojimas neatidedamas lieka vienintelė išeitis – reikia bent kiek subalansuoti situaciją ir amortizuoti MMA didinimo šoką ekonomikai. Pirma, kuo skubiau atvesti LTSR teisine baze paremtą Darbo kodeksą į dvidešimt pirmą amžių. Atsisakyti atsiskaitymo lapelių, šalies ūkiui kainuojančių 29 mln. Lt, popierinių sutarčių žurnalų, darbo pažymėjimų. Visą informaciją galima kaupti elektroniniais būdais nepažeidžiant jokių darbuotojų teisių, bet sutaupant lėšų ir laiko.

Antra, turi atsirasti ir vidutinė darbo laiko apskaita, lankstesni grafikai, galimybė individualiai tartis ir dirbti daugiau. Trečia, turi išnykti profsąjungų konfederacijų monopolija ir atsirasti galimybė darbdaviui ir darbuotojui tartis tiesiogiai (o ne per tarpininkus). Praeitos Vyriausybės paruoštas Darbo kodekso pakeitimų paketas yra gera smulkus pirmas žingsnis.