Apie užimtumo reikšmę
Didžiausia problema, iš kur „Sodrai“ gauti pajamų. Jei nesustabdysime „Sodros“ deficito augimo, nepadės jokia pensijų skaičiavimo sistema, nebus skirtumo, taškinė ji, ar virtualių sąskaitų. Seime į diskusiją apie socialinio draudimo pertvarką susirinkę kolegos parlamentarai bei dokumentą ruošę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai išsakė savo pozicijas. Ne vienas teigė, kad mažiausiai diskusijų kelia pensinio amžiaus ilginimo klausimas. Deja, su tuo sutikti nenorėčiau.
„Sodros“ pertvarkoje numatyta, jog ieškodami išeities, kaip užtikrinti žmonėms, kad mokėdami įmokas, jie teisėtai galėtų tikėtis ir gauti tinkamas išmokas, mes tai stengsimės padaryti be kitų institucijų pagalbos. Esu įsitikinęs, „Sodrą“ galima išgelbėti tik dirbant kompleksiškai, įvertinant demografinę situaciją, emigraciją, situaciją darbo rinkoje. Gaires reformai ruošiantys specialistai privalo atsižvelgti į milžinišką nedarbą šalyje, tai turi didelės įtakos. Žmonės mano, kad sulaukę 65-erių ir pradėję gauti pensiją, jie nebeilgai džiaugsis gyvenimu, mat statistiškai gyvenimo trukmė nedidėja. Šiuo metu, kai nedarbas šalyje skriaudžia ir ką tik mokslus baigusius jaunuolius, ir patirties jau turinčius specialistus, kalbėti apie pensinio amžiaus tolinimą yra labai sudėtinga.
Dar nepatvirtintos, bet jau plačiai nagrinėjamos reformos puslapiuose sakoma, kad reikia „sukurti paskatą dirbti ilgiau“. Tačiau tuo niekas nepasakoma, nenurodoma, kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta. Mano manymu, pirmiausia, turi būti pasiūlyta, kaip paskatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą – ar bus skatinami dirbantieji ar darbdaviai – tik tuomet pertvarkos rengėjų sakinys įgytų prasmę ir būtų naudingas realybėje. Pensininkai nebus sotūs tuščiomis deklaracijomis.
Valstybės biudžeto pagalbos ranka būtina
Ilgą laiką viešojoje erdvėje diskutuota, kurią sistemą pasirinkti – vadinamą „virtualių sąskaitų“ ir „taškų“. Žinoma, renkantis, būtina įvertinti, ar mes būsime pajėgūs įgyvendinti vieną ar kitą variantą. Manau, kad taškų sistema būtų teisinga, bet Lietuvoje būtų sudėtinga surasti skaičiavimo mechanizmą. Galima būtų rinktis virtualių sąskaitų sistemą, tačiau būtina atkreipkime dėmesį į tai, jog kai kurios šalys, turinčios tokią sistemą, yra ja nusivylusios, nes dėl jos buvo supriešintos pensininkų kartos. Tačiau pertvarkos rengėjai privalo suvokti, kad šis klausimas nėra svarbiausiais, jis nedarys didelės įtakos „Sodros“ biudžeto problemoms.
Nerimą kelia biudžeto subalansavimo klausimas. Prieš pusmetį aiškinta, jog deficitas iki 2013 m. kils nepaliaujamai. O naujosios reformos grafikuose vaizduojama, jog biudžetas bus subalansuotas iki 2014 m. Kaip tą pavyks padaryti? Pensininkų sąskaita? Štai čia būtina valstybės biudžeto pagalbos ranka. Jei valstybės paramos nebus, „Sodra“ vargu ar išsikapstys. Kalbu apie naujai siūlomą tvarką, kai dalis pensijų bus mokama iš valstybės biudžeto, o dalis iš „Sodros“. Vis dar nesutariama, kaip turėtų būti skaičiuojama bazinė pensija. Mūsų, socialdemokratų, nuomone, visa bazinė pensija kiekvienam pensininkui turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto.
Reformos rengėjai siūlo kitą variantą, kuris kelia abejonių dėl lygiateisiškumo. Jų siūlymu, nuo tam tikro pensijos dydžio bazinė pensija praktiškai prapultų. Pvz., jei žmogaus pensija yra 500 Lt, tai iš valstybės biudžeto jam būtų pridedama, bet jei pensija siektų 1000 Lt, tai iš valstybės biudžeto jam nebebūtų pridedama. Tai neteisinga dalies pensininkų atžvilgiu, todėl šis klausimas liekas atviras. Labai norėtųsi, kad reformatoriai nenumotų ranka į viešas diskusijas, nes tik diskutuojant galima atrasti tinkamiausią sprendimą Lietuvos žmonėms.