Rinkiminės kampanijos metu konservatoriai gyrėsi, kad neva „išgelbėta “Sodra” atsigauna“, „pertvarkyta “Sodra” veikia efektyviai“, „kartu įveikėme sunkumus, nesustokime“. Tačiau jei taip ir toliau būtų „nesustojama“, su tokia konservatoriška politika „Sodra“ gali beveik bankrutuoti, o pensijos dar daug metų likti tokio paties dydžio.

Per ketverius valdymo metus A. Kubiliaus Vyriausybė padarė vos porą dalykų: patvirtino „Sodros“ reformos gaires bei pailgino pensinį amžių.

Tačiau visa kita - antrosios pensijų pakopos reforma, bazinės pensijos, mokamos iš valstybės biudžeto, užtikrinimas, išlaidų, nepriskiriamų socialinio draudimo funkcijoms, administravimo atsisakymas - nepadaryta.

Tačiau blogiausia yra tai, kad konservatorių vadovaujamas Ministrų kabinetas palieka „Sodrą“ su istoriškai didžiausiomis skolomis ir deficitu, kartu užkraudamas didelę finansinę naštą tiek būsimoms vyriausybėms, tiek gyventojams.

Valdantieji visą laiką dejavo, kad 2008 m. jie paveldėjo „praskolintą“ Sodros biudžetą, nors tada jos deficitas siekė 1,44 mlrd. litų, o per ketverius metus jie sugebėjo jį padidinti iki 9 mlrd. litų.

2012 m. „Sodros“ biudžeto balansas - „įspūdingas“ ir gruodį pasieks 2,34 mlrd. “minusą”, t.y., 1/6 Sodros biudžeto. Palyginus su 2011 m., deficitas išaugo, nes pensijos grąžintos į prieškrizinį lygį, t.y., išaugo išlaidos, o atlyginimai (minimalus mėnesio bei valstybės tarnautojų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų) palikti tokie patys bei beveik nesukurta naujų darbo vietų, t.y., negeneruota naujų įplaukų.

O kiek dar kainavo Sodros paskolų, kurios buvo imamos didelėmis palūkanomis iš užsienio bankų tam, kad būtų mokamos žmonėms pensijos, aptarnavimas? Tam reikėjo beveik 1 mlrd. litų per metus, o skolintų lėšų poreikis kitais metais sieks beveik 3 mlrd. litų. Jeigu šiais metais „Sodra“ bankams turėjo sumokėti 0,5 mlrd. litų palūkanų ir paskolų administravimo sąnaudų, tai kitais metais tam jau reikės 0,64 mlrd. litų.

Negana to, paskutines savo dieneles valdžioje skaičiuojanti koalicija sukurpė tokį „Sodros“ biudžetą 2013 metams, kurio deficitas užprogramuotas ir toliau augti, o pensijos ir socialinės išmokos lieka tos pačios.

Projektuojamas 12 mlrd. litų „Sodros“ biudžetas, iš kurio išlaikoma apie 1 mln. Lietuvos pensininkų, taip pat bedarbiai, ligoniai, mažus vaikus auginančios šeimos. 2013 m. jo deficitas padidės 1, 746 mlrd. litų, o 2014–2015 m. planuojamas jo padidėjimas - 1–1,5 mlrd. Todėl kyla realus pavojus, jog „Sodros“ deficitas susilygins su jos biudžetu.

Nors konservatorių Socialinės apsaugos ministras „svajoja“ apie nulinį „Sodros“ deficitą jau po poros metų, bet pateiktos prognozės aiškiai žada augantį deficitą. Konservatoriai „planuoja“ tokius „Sodros“ rezultatus: 2012 m. – (minus) 9,59 mlrd. litų. 2013 m. – (minus) 11,34 mlrd. litų.

„Sodros“ biudžeto projekte – nieko apie tai, kaip padidinti įplaukas ar užtikrinti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą. Numatomų kurti naujų darbo vietų - vos 14 tūkst., apie darbo užmokesčio didinimą – nė žodžio. Turint galvoje, kad 2013 m. prognozuojamas 3 proc. darbo užmokesčio augimas ir apytiksliai 3 proc. infliacija, reali perkamoji žmonių galia kris toliau.

Prieš rinkimus prezidentė gyrė valdančiuosius už fiskalinę drausmę, bet kažkodėl pamiršo, kad pati prieš ketverius metus sakė, jog pensijų kompensavimo tvarka privalo būti numatyta. Vyriausybės rudens darbų programoje numatytas įstatymo projektas, numatytas svarstyti lapkritį, dėl pensijų kompensavimo, bet „Sodros“ biudžeto projekte tam neskirta nė vieno lito.

Bus, kaip jau yra buvę, - kai dabartinė valdančioji koalicija bus nustumta į opoziciją, ji pati šauks, kad pensijas, kurias jie patys negailestingai sumažino vieninteliai Europoje, reikia kompensuoti.
Kūrybingumo A. Kubiliaus Vyriausybei, regis, pritrūko iki pačios paskutinės valdymo minutės. Ji taip ir nesuprato, kaip funkcionuoja šalies ūkio mechanizmas. Nesuprato, kad kol nebus kuriamos naujos darbo vietos ir didinamas darbo užmokestis, tol nei pensijos, nei socialinės išmokos negalės būti didesnės.

Jei siekiame, kad „Sodros“ biudžetas susibalansuotų, reikia rasti papildomų įplaukų į jos biudžetą. Logika elementari: užimtumo ir darbo užmokesčio (minimalaus mėnesio atlyginimo, viešojo sektoriaus ir valstybės tarnautojų algų bazinių dydžių) didinimas užtikrins gausesnes įplaukas į Sodrą, ir tik tuomet bus įmanoma mokėti ir didesnes pensijas ir išmokas iš jos gyventojams.

Dėl to dauguma Lietuvos žmonių ir balsavo už opozicines partijas, nes valdantieji to nesuprato.