Tačiau šis tikslas yra aiškus ir suvokiamas tik specialistams, o žmonėms ir net politikams reikia aiškiai suprantamo tikslo, kuris būtų konkretus ir priimtinas daugeliui žmonių. Būtų labai gerai, kad toks tikslas taptų kriterijumi ir priimant sprendimus bei atsakant į klausimą – „tai mus priartina prie tikslo ar ne?“.
Todėl ir išsikeliame tokį ambicingą tikslą –Vilniuje 2020 metais vidutinis atlyginimas su mokesčiais bus 6400 Lt. Būtent toks 2020 m. atlyginimo dydis buvo numatytas 2002 metais patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane. Taigi, tai – ne naujas pažadas, o ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuris politikų buvo tiesiog užmirštas. Daugelis politikų užmiršta ką pasižadėję ar patvirtinę įvairiose strategijose.
Didesnis atlyginimas – aktualus visiems. Politikai bei tarnautojai turi skirti visą savo energiją bei žinias tam, kad didėtų žmonių pajamos. Jos padės atkurti žmonių orumą, stabdys tautiečių emigraciją, skatins miesto, o kartu ir šalies, ekonomikos augimą bei miesto biudžeto didėjimą.
Be abejonės, tai – ambicingas tikslas, kurį pasiekti bus nelengva. Ne politikai padidins atlyginimus. Mano pažadas ir įsipareigojimas, padaryti viską, kad tai pavyktų visų bendromis pastangomis.
Su ekonomistais atlikome ne vieną analizę ir skaičiavimus. Per aštuonerius metus nuo 2000 iki 2008 metų atlyginimas Vilniuje padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 1100 iki 2540 Lt. Nuo 2009 metų dėl ekonomikos nuosmukio vidutinis darbo užmokesčio augimas mūsų šalyje sustojo ir net apie 8 proc. sumažėjo.
Vilniaus apskrityje 2008 metais buvo sukuriama BVP už 43,6 milijardus litų. Vienas vilnietis 2008 metais sukurdavo BVP už 51 tūkstantį litų. Bet tai mažiau nei mūsų kaimynių sostinių gyventojai, pavyzdžiui: Talino gyventojas už 68.6 tūkstančius, o Rygos už 60 tūkstančių. Turime išsiaiškinti, kodėl ir kas nulėmė šiuos skirtumus.
Siekiant tikslo – 6400 Lt vidutinio atlyginimo, iki 2020 metų turėsime padidinti BVP Vilniuje daugiau nei dvigubai, o vienas vilnietis turės sukurti vertės už 112 tūkstančių litų. Toks tikslas aiškiai formuoja uždavinius ir padeda parinkti konkrečias priemones, kurios skatintų augti atskirus ekonomikos sektorius.
Pavyzdžiui, turistų ir lankytojų skaičių turime padidinti per 10 metų nuo 650 tūkstančių iki 2,3 milijono per metus. Tam būtina atkurti bazinį oro vežėją. Bankrutavus avia kompanijai „FlyLAL“ šalies, o ypač Vilniaus BVP prarado apie 1.5 milijardo litų BVP. Siekiant tikslo – 6400 Lt visuotinio atlyginimo – reikės nemažiau kaip 20 proc. padidinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo efektyvumą, skatinti tiesiogines užsienio investicijas, plėtoti konkurencingą ir didelę pridėtinę vertę turinčias verslo šakas. Turėsime eksportuoti medicinos paslaugas, o ne medicinos specialistus. Būtina skatinti užsienio studentų mokamas studijas Vilniuje. Tai koreguotų ir švietimo programas, nes kiekvienas vilnietis turi puikiai šnekėti angliškai ir rusiškai.
Pinigai, kurie gali likti Vilniuje, turi likti čia ir skatinti mūsų ekonomiką, pvz.: biokuro gamyba vietoje šilumai gaminti naudojamų dujų.
Mūsų iškeltas tikslas skatins keisti ir politikų bei valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo motyvus. Svarbu pasiekti, kad ir Lietuvos verslas, įskaitant ir savivaldybės įmones, taptų globaliu ir neapsiribotų tik vietos rinkomis. Suprantama, tokių planų įgyvendinimui bus būtinas tarpusavio bendradarbiavimas su Seimu ir Vyriausybe.
Planas ambicingas, bet realus. Spartus Vilniaus augimas padės atsigauti ir šalies ekonomikai.
O kritikų yra ir bus. Patarimas vienas: užuot burbėję, kad nieko nepavyks padaryti, pabandykite pagalvoti, ką ir kaip reikėtų padaryti, kad pavyktų. Ir jei taip sugebėsime pakeisti mąstymą, net neabejoju, Lietuva suklestės.