Dabartinės koalicijos Seime ir Vyriausybės vadovai pradžioje gana entuziastingai palaikė tokią idėją ir siūlymą, ypač tai, kad darbo grupė bus skirta ne kaltųjų paieškai, o tik dalykinei analizei.
Skubiai parengėme Seimo nutarimą, bet staiga didieji koalicijos partneriai konservatoriai įjungė stabdį. Tokia darbo grupė tapo nereikalinga, o gal net pavojinga. Tačiau, kaip eiti pirmyn, jei nežinome, kur ir kodėl esame.
Praėjo treji metai ir daug kas pasikeitė. Lietuvos Respublikos skola ir BVP santykis 2007-siais metais sudarė 16.8 proc., o 2012 m., ekspertų nuomone, skolos ir BVP santykis pasieks beveik 50 proc. Didėjo socialinė gyventojų atskirtis ir skurdo lygis. Socialinės paramos gavėjų skaičius Lietuvoje nuo 2008 metų iki 2012 metų išaugo daugiau nei 6 kartus (2008 m. pašalpas gaudavo daugiau nei 37 tūkstančiai žmonių, dabar – daugiau nei 238 tūkstančiai). Nedarbo lygis siekia apie 15 proc.
Pagal Statistikos departamento pirminius surašymo duomenis Lietuvoje gyventojų liko apie trys milijonai, dauguma išvykstančiųjų yra jauni, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės (2010 m. 77 proc. emigrantų buvo 15-44 metų). 2011-aisiais, pagal Europos Komisijos duomenis, Lietuvą apleido 2 proc. šalies gyventojų. Tai sparčiausia emigracija visoje Europos Sąjungoje ir mūsų šalis emigracijos mastais ES lyderiauja jau antrus metus iš eilės.
Nors Lietuvoje nuo 2008 m. mokesčiai didėjo, bet santykinis surenkamų mokesčių dydis sumažėjo. 2007 m. Lietuvoje pajamos iš mokesčių siekė beveik 30 proc. nuo BVP, o 2010 m. Lietuvoje pajamos iš mokesčių sumažėjo iki 27.4 proc. nuo BVP ir yra mažiausios ES. Santykinis surenkamų mokesčių dydis sumažėjo nepaisant, kad 2009 m. buvo atsisakyta daugumos PVM lengvatų, o pats PVM mokestis padidintas nuo 18 proc. iki 21 proc. Buvo pakeista gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimo tvarka, įvestas privalomas socialinis draudimas, padidinti akcizai degalams, alkoholiui, tabakui, peržiūrėti verslo liudijimai ir t.t.
Deja, tik PVM mokestis surenkamas taip, kaip planavo Finansų ministerija. Nepriklausomi ekspertai nurodo, kad šešėlinė ekonomika nuo 2008 metų iki 2011 padidėjo apie 11 proc. nuo BVP ir šiuo metu pagal Lietuvos laisvos rinkos instituto skaičiavimus gali sudaryti apie 25 mlrd.lt., t.y. 29 proc. nuo BVP.
Nors Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama energetinei Lietuvos nepriklausomybei ir kuro konversijai atsisakant dujų bei pereinat prie biokuro, deja, skaičiai rodo ką kita. Lietuvoje tolygiai didėja ir paskutiniais metais tiesiog drastiškai augo priklausomybė nuo importuojamos energijos ir iškastinio kuro. Iki 2004 m. Lietuva sumokėdavo už energijos importą 1.5-2 mlrd. lt per metus, o dabar už dujas, naftą ir elektrą per metus į užsienį, daugiausiai Rusiją, iškeliauja 8 milijardai litų.
Tai tik keletas skaičių ir faktų, kurie viešai žinomi, tačiau Vyriausybės ir Seimo daugumos tarsi nepastebimi arba nutylimi. Be jokių abejonių, yra ir gerų žinių bei įkvepiančių pavyzdžių, bet gal galėtume iš jų daugiau pasimokyti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia gerą dokumentą - Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, tačiau jokia vizija negali tapti strateginiu įgyvendinimo planu, jei nėra atvirai ir objektyviai įvertinta esama valstybės situacija ir tai nulėmusios priežastys. Ir nėra ko bijoti. Tik atvira diskusija ir profesionali analizė gali šalį nukreipti teisinga kryptimi, ir nesvarbu kas vairuos - kairieji ar dešinieji. Dažnai minime Estiją kaip gerą pavyzdį, o ar bandome pasimokyti iš gerų pavyzdžių, įvertinti kas ir kodėl pas mus ne taip?
Nepavyko prieš trejetą metų suburti ekspertų grupės Seime, todėl judėjimas ir sąjunga „Taip“ imasi iniciatyvos suburti nevyriausybinę ekspertų darbo grupę. Ji atliks išsamią politinių, ekonominių ir socialinių procesų Lietuvoje analizę, taip pat priimtų įstatymų ekonominę naudą ar atvirkščiai - padarytą žalą.
Bandysime įvardinti finansų ir ekonomikos krizės, nedarbo ir emigracijos priežastis Lietuvoje bei pasiūlysime įmanomas konkrečias priemones ir rekomendacijas problemoms spręsti, taip pat pateiksime prevencinių priemonių sąrašą. Ekspertų grupės išvados ir rekomendacijos po aptarimo su visuomene bus pateiktos prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir visuomenei.
Kviečiu bendradarbiauti skirtingų sričių ekspertus, visuomenės atstovus, kuriems nesvetima bendrojo gėrio ir viešojo intereso sąvoka, o judėjimas ir sąjunga „Taip“ atliks moderatoriaus vaidmenį.