Pirmas – „tikėtina, kad PVM lengvatos nustatymo sąskaita būtų siekiama didinti vežėjų gaunamas pajamas, (…) nebūtų užtikrintas viešojo transporto sistemos patrauklumas ir prieinamumas visiems.“
Mane stebina toks biurokratinis Vyriausybės ir Finansų ministerijos argumentas, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės skola viešojo transporto bendrovei siekia 80 mln. Lt, svarstoma, kur gauti lėšų kurui ir vairuotojų atlyginimams sumokėti. Sprendimas nemažinti PVM mokesčio savivaldybes galutinai nustums į sunkią padėtį – neužtikrinsime net viešojo transporto funkcionavimo, kas bus, kai autobusai ir troleibusai ims ir vieną dieną tiesiog neišvažiuos į gatves.
Šiandien Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas mažesnis PVM tarifas viešajam transportui, o transporto išlaidų dalis gyventojų vartojimo prekių ir paslaugų krepšelyje yra viena didžiausių. Danijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje viešojo transporto paslaugos išvis neapmokestinamos, 3–6 proc. PVM keleivinio transporto paslaugoms taikomas Kipre, Belgijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Švedijoje, Olandijoje. 7–10 proc. PVM Suomijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje. Būtent į šią grupę ir patektų Lietuva, sumažinusi PVM tarifą iki 9–10 proc. Šiuo metu Lietuva yra 25 vietoje. Didesnis PVM tik yra Vengrijoje (27 proc.) ir Rumunijoje (24 proc). Taigi, viešasis transportas dotuojamas visoje Europoje, tik ne Lietuvoje.
Jeigu šie skaičiai Finansų ministerijai nesako nieko, gal vertėtų įsigilinti į auditorių ir Lietuvos savivaldybių pateiktus skaičius apie viešojo transporto padėtį Lietuvoje ir ieškoti alternatyvų.
Norėčiau priminti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO-OECD) 2010 m. atliktos studijos „Biudžeto planavimas Lietuvoje“ (Ian Hawkesworth, Richard Emery, Joachim Wehner and Jannick Saegert ) išvadas: ,,Per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą.“
Būtent padidintas PVM viešajam transportui ir yra tokio valstybės finansinių problemų perkėlimo ant savivaldybių pečių pavyzdys. 2009–2010 m. padidinus PVM iki 21 proc. Vilniaus ir Kauno viešojo transporto mokėtinas PVM sudarė 45 ir 47 mln. litų už 2010–2011 metus. Ar buvo sumokėtas į biudžetą šis „buhalteriškai popierinis PVM“? Deja, ne, nes norint mokėti mokesčius, reikia turėti iš ko tai padaryti. Tuo pačiu metu sudarytos mokestinės paskolų sutartys su Valstybine mokesčių inspekcija atitinkamai siekia 45 ir 47 mln. litų. Be viso šito, ir taip finansiškai sudėtingai gyvenančios savivaldybių viešojo transporto įmonės turi mokėti palūkanas.
Vyriausybės nutarimo projekte taip pat teigiama, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinus PVM tarifą keleivių vežimo paslaugoms nuo 5 proc. iki 19 proc. ir vėliau iki 21 proc., beveik visas jo padidėjimas buvo perkeltas į kainą, t. y. padidinta bilietų kaina. Tačiau, nors savivaldybės ir buvo priverstos didinti bilietų kainas 2009 m. ir 2010 m., realiai padengta tik 5,9 proc. padidėjusio PVM iš 15 proc.
Viešojo transporto padėtis tiktai dar pablogėjo, nes paslaugos buvo teikiamos, o kompensacijų už lengvatinių keleivių vežimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus niekas pagal poreikį neskyrė. Taigi – PVM apskaičiuotas ir nuo tų pajamų, kurių įmonės negavo.
Finansų ministerija turi ir kitą „svarų“ argumentą – „nustačius lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, (…) Lietuvos biudžetas negautų 68 mln. litų pajamų per metus“. Tuo tarpu dar prieš dvejus metus Vyriausybė teikė išvadą dėl lygiai to paties klausimo ir tuomet, vertindama ne 9 proc., o 8 proc. lengvatą (teoriškai didesnis „nuostolis“ biudžetui), pateikė visai kitus skaičius – 28 mln. litų, t. y. daugiau nei dukart mažesnius (Vyriausybės nutarimas Nr. 761, 2010 06 16).
Sumažinus PVM, keleivių vežimo bendrovės galėtų neatidėliodamos susimokėti PVM į biudžetą. Todėl Finansų ministerijos „peršamas“ argumentas, kad valstybės biudžetas dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo netektų apie 68 mln. litų, (o gal 28 mln. Lt?), neturi pagrindo.
Kodėl? Priežastis paprasta – faktiškai PVM nėra surenkamas. Tyrimą atlikę bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ ekspertai pateikė savo išvadas, kad Vyriausybės sprendimas netaikyti PVM lengvatos viešajam transportui sukūrė uždarą skolų ratą: savivaldybės skolingos viešojo transporto įmonėms už lengvatinius bilietus, valstybė savivaldybėms skiria per mažai lėšų šioms lengvatoms padengti, o viešojo transporto įmonės, negaudamos reikiamų pajamų, prasiskolina tai pačiai valstybei. Valstybės buhalterijoje viskas gražu, bet ar tai galima vadinti atsakingu finansų valdymu?
Sumažinus PVM, vien Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės sutaupytų 22 mln. Lt, o viešojo transporto bendrovių pajamos išaugtų 28 mln. Lt. Būtent tai leistų išvengti bilietų kainų didinimo ir maršrutų skaičiaus mažinimo. Be to, padėtų sumažinti įsiskolinimus dėl nesumokėto PVM valstybės biudžetui ir skirti daugiau lėšų paslaugų kokybei užtikrinti.
Kviečiu Seimo narius pritarti sprendimui sumažinti PVM mokestį viešajam transportui nuo 21 proc. iki 9 proc. – tai leistų ištrūkti iš užburto rato, kuriame dabar esame.
Antra vertus, atsižvelgiant į tai, kokie sprendimai priimami, gal tai ir yra atsakymas, kodėl Vyriausybei nesiseka kovoti su šešėliu, kodėl žmonės „evakuojasi iš Lietuvos“ ir kodėl mokesčių vengimas tampa savotiška protesto forma prieš Lietuvos Vyriausybės ir Seimo daugumos sprendimus, kurių tiesiog neįmanoma įvykdyti.