Skurdas – tarsi pelkė, jei jau įtraukė tėvus, tai vaikams ir jų vaikų vaikams be valstybės pagalbos iš jos išsikapstyti neįmanoma. Netiesa, kad, gerėjant ekonominei padėčiai, ekonominio augimo vaisiai pasieks ir skurstančiuosius.
Tą rodo ir Lietuvos pavyzdys: nors BVP ir augo, tačiau nuo 2000 iki 2014 metų skurstančiųjų padidėjo nuo 16 iki 20 %. Nepaisant pastaruoju metu įvykusių teigiamų pokyčių, darbingo amžiaus žmonių skurdas tebėra didesnis už ES vidurkį. Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir neapmokestinamų pajamų ribos padidinimas padėjo spręsti skurdo problemą, tačiau per keletą pastarųjų metų žmonių skurdas ir didelis materialinis nepriteklius smarkiai išaugo. Po krizės varguoliai dar labiau nuskurdo, bet turtingieji dar labiau praturtėjo, ir 1% valdo pusę pasaulio turto. Panašūs skaičiai yra ir Lietuvoje.
Žmones ypač žlugdo skolų kupra – jų įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus, neapgalvotai paimti greitieji kreditai, brukami per visas žiniasklaidos priemones. Greitųjų kreditų dalintojams visai nerūpi, ar asmuo, imantis kreditą, ateityje turės galimybę grąžinti skolą, kiek kreditų yra paėmęs praeityje.
Žmogus, negalėjęs laiku grąžinti kredito, gali jį pratęsti iki kito mėnesio, tačiau jau už tam tikrą sumą, pavyzdžiui, jei paskola yra 580 eurų (2000 litų) be palūkanų, tai mėnesiui pratęsti kainuoja 54,5 eurus (188 litus). Jeigu taip tęsiasi ne vieną mėnesį, žiūrėk, po poros metų, užuot grąžinęs kreditą, jis taip ir neišlipa iš užburto skolos rato. O jei skurdžiai gyvenančią šeimą ištinka kokia nors nelaimė ar nenumatytos išlaidos, jis vėl paima greitąjį kreditą jau iš kitos įmonės, kad galėtų sumokėti pratęsimo mokestį pirmajai. Pasėkoje įsisuka toks palūkanų ratas, jog skolininkas neturi jokių šansų iš jo išlipti, jis kreditorių yra paduodamas į teismą, o tada netrunka pasirodyti ir antstoliai.
Pasak Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos “Galiu gyventi”, taip pat Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo atstovų, šiandien socialiai pažeidžiami asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, skurdu, ir, įvertinus tai, kad šie asmenys turi mažai galimybių laiku grąžinti skolas ar sumokėti jiems paskirtas baudas, šie įsiskolinimai ilgainiui tampa jiems nepakeliama finansine našta. Be to, laiku negrąžinti įsiskolinimai yra perduodami antstoliui, ir antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą.
Nevyriausybinės organizacijos pateikia atvejų, kuomet pusę minimalios algos siekiantys atskaitymai nepalieka jokių galimybių pragyventi ir pastūmėja link savižudybės. Atskaitymų našta ypač prislegia grįžusius iš įkalinimo įstaigų, priklausomybių problemų turėjusius žmones, kadangi, bandydami integruotis į visuomenę, jie greitai supranta, jog iš legaliai uždirbamo atlygio jiems pragyventi niekaip nepavyks, nes didžiąją dalį jo praris mokėjimai antstoliams.
Todėl koalicija siūlo mažinti išskaitų dydžius, atsižvelgiant į asmens turimas vykdomąsias bylas ir gaunamą mėnesinį atlygį. Sumažinus išskaitas iš MMA, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos, neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Tai būtų viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika ir mažinančia skurstančių gyventojų kiekį.
Reikėtų pakeisti dabar galiojančius įstatymus ir mažinti išskaitų dydžius: jeigu asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalų mėnesinį atlygį, iš jo būtų išieškoma 10% (vietoje dabartinių 20%); jeigu asmuo turi dvi ir daugiau vykdomąsias bylas ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo būtų išieškoma 20% (vietoje dabartinių 40%). Tokiu būdu, sumažinus išskaitas iš minimalios algos, sumažėtų bedarbių skaičius, valstybė sutaupytų lėšas, skirtas išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokoms, sumažėtų nelegalaus darbo atvejų. Be to, į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau Sodros mokesčių, padidėtų save išlaikančių asmenų skaičius. Asmenys lengviau integruotųsi į visuomenę bei į darbo rinką. Padidėtų skolininkų motyvacija skolas grąžinti iki joms patenkant pas antstolius priverstiniam išieškojimui.
Skola – ne rona, sako lietuvių liaudies išmintis, ji turi būti grąžinta, tik per ilgesnį laiko tarpą, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Daugiau naudos iš tų pakeitimų turės tiek kreditoriai, tiek visuomenė. Kreditoriai turėtų daugiau šansų atgauti skolas, valstybė sutaupytų lėšas, skirtas išmokėti nedarbo ir socialinio draudimo išmokas. Mažėtų nusikalstamumas ir mokesčių mokėtojų išlaikomų asmenų skaičius įkalinimo įstaigose, mažėtų savižudybių ir emigravusių piliečių skaičius.
Skurdas yra kaip infekcinė liga, tačiau, kad ji neišplistų kaip pandemija, reikia stop signalų jai užkirsti. Suprantama, siūlomos priemonės yra tik pasekmių šalinimas. Reikia įstatymų pakeitimų dėl atsargesnio greitųjų kreditų naudojimo ir kitų priemonių, kurios padėtų žmonėms išlipti iš skurdo. Bet tai bus vienas mažas žingsnelis skurdo mažinimo link.