Prieš dvejus metus pasaulio ekonomikas sukrėtusi finansų krizė ir besitęsiantys pokyčiai verčia viso pasaulio įmones peržiūrėti savo išlaidas ir jas optimizuoti. Tiekėjų, galinčių teikti aukštos kokybės paslaugas už prieinamą kainą, aktyviai ieškoma visame pasaulyje. Europoje veikia per tūkstantį tris šimtus paslaugų centrų, Tad yra didelė tikimybė, kad nemaža jų dalis, dėl itin aukštų kaštų bei darbuotojų trūkumo, artimiausiu metais bus perkelta.
Pasaulis segmentuojasi. Paminėjus Kiniją iš karto prieš akis iškyla šios šalies pramonės potencialas. Ši valstybė gamina visam pasauliui. Indija - orientuojasi į paslaugas. Tai šalis, kurioje tarptautinės paslaugų kompanijos vidutinis dydis - dešimtys tūkstančių darbuotojų. Panašią padėtį turime ir mūsų žemyne. Sunkioji, automobilių ir kita inžinerinė pramonė yra susikoncentravusi Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Šiaurės Italijoje). Tuo tarpu šiaurinė žemyno dalis yra aiškiai orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas.
Šiaurės šalys įvairiausių ekonominių burbulų ir nuosmukių poveikį jausdavo cikliškai dar tada, kai iš sovietinės sistemos letargo besivaduojančios Lietuvos ekonomika tik stojosi ant kojų. Kai kurie skandinavų miestai, ypač kur sunkioji pramonė buvo dominuojanti, kentė didžiulį nedarbą, bankrotų kiekis buvo milžiniškas, socialinės problemos badė akis. To mes šiandien jau nebeprisimename.
Kito kelio neturime ir mes, juolab besiklostanti padėtis pasaulio ekonomikoje yra labai palanki mūsų turimų kompetencijų ir jau sukurtos aukščiausio lygio skaitmeninės infrastruktūros panaudojimui.
Esame toli nuo industrinių tiekimo grandinių, kompetencijos nėra orientuotos į sunkiąją ar automobilių pramonę, neturime žaliavinių išteklių, todėl Lietuvos ekonomikos orientavimas aukštos pridėtinės vertės paslaugų ekonomikos link yra tendencijų suponuotas pasirinkimas.
2015 metai - Lietuva Šiaurės Europos paslaugų centras – siekiamybė, kurią įgyvendiname jau šiandien. Atsiveriančios galimybės ir, kur kas svarbiau, mūsų gebėjimas bei pasiryžimas, efektyviai išnaudoti savo jau šiandien turimus privalumus turės lemiamos įtakos mūsų ateities ekonomikai.
O privalumų tikrai esama. Esame pasaulyje antri ir Europoje pirmi pagal plačiajuosčio interneto plėtrą. Puikiai išvystytos mobiliosios technologijos, diegiamas ketvirtos kartos mobilusis internetas. Lietuvoje plačiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigų tinklas. 92 procentai banko operacijų atliekama internetu, 88 procentai mokesčius deklaruojančių asmenų tai daro elektroniniu būdu.
Kai „Barclays“ svarstė, kur įkurti savo ketvirtąjį pasaulyje informacinių technologijų centrą, lemiamu faktoriumi tapo, mūsų turimos kompetencijos. Lietuvoje informacines ir komunikacijos technologijas aukštosiose mokyklose studijuoja 4500 studentų, o šios srities specialistų darbo rinkoje yra iki 35000.
Žinoma, išsilavinimo kokybė dar turi tobulėti. Tačiau po reformos tarp universitetų prasidėjusi konkurencija, tamprus bendradarbiavimas su investuotojais bei pramonės lyderiais įneš teigiamų korekcijų.
Talentingi žmonės buvo svarbiausia priežastis, kai „Barclays“, IBM ar „Western Union“ priėmė sprendimą investuoti Lietuvoje.
Tik keli iškalbingi faktai: per 30 procentų gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, 90 procentų kalba bent viena užsienio kalba, 50 procentų kalba dviem užsienio kalbomis, 40 procentų baigusių aukštąjį mokslą – yra baigę tiksliuosius mokslus arba susijusius su technologijomis.
Sukauptos kompetencijos informacinių technologijų, tarptautinės apskaitos, medicinos, logistikos srityse – Lietuvai atveria dideles paslaugų eksporto galimybes.
Mažai kas žino, kad maža Lietuva sunkvežimių turi daugiau nei Rusija, kad Lietuva kerta du paneuropiniai logistikos koridoriai, kad tikrai aukštos kompetencijos medikų turime du kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir pagaliau, kad beveik 2000 mokslo daktarų iš Lietuvos dirba užsienio laboratorijose ir universitetuose.
Lietuvos sėkmė transformuojantis į Šiaurės Europos regiono paslaugų centrą, didelių tarptautinių kompanijų investicijos taps ir visų mūsų šalies piliečių sėkme.
O mano, kaip ūkio ministro, sėkmė - kad šie kūrybiški, talentingi ir išsilavinę žmonės turėtų galimybę realizuoti savo idėjas tėvynėje, kad Lietuvos ateities sėkmę kurtų inovacijos, technologijos ir žinių eksportas.