E.Masiulis. Ne mokesčiai mėsai patys svarbiausi

Prieš kelias dienas Seime stebėjome dar vieną kairiųjų partijų suorganizuotą veidmainystės cirką. Garsiai prieš televizijos kameras pavirkavę, kokios brangios Lietuvoje daržovės ar šaldyta žuvis, po kelių minučių socialdemokratai ir jų partneriai beveik vieningai balsavo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir dviratininkų šalmams šiais metais nebūtų įvestos.

Nepaisant to, kairiosios ir populistinės partijos ir toliau žarsto pažadus po Seimo rinkimų Lietuvoje įtvirtinti lengvatinį PVM vienam ar kitam maisto produktui.

Liberalų manymu, įvairių išimčių prieš įstatymą taikymas daugeliu atveju yra ydingas. Nėra jokios logikos, kodėl mėsa iškeliama aukščiau už duoną, o kojinėms turėtų būti mažesni mokesčiai nei kelnėms. Ankstesnė patirtis parodė, kad karpant PVM kainos susitraukia kur kas mažiau nei turėtų ir leidžia papildomai uždirbti gamintojams ar pardavėjams.
Kaip bebūtų, PVM yra tikrai ne pagrindinis mokestis, apie kurio mažinimą reikėtų diskutuoti.

Laisvės nuo mokesčių diena šiais metais į Lietuvą atėjo gegužės 20-ąją. Tiek nuo metų pradžios dirbome, kad sumokėtume visus mokesčius ir galėtume dirbti tik sau. Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, mokėdami PVM per metus Lietuvos gyventojai dirbo 35,5 dienas, socialinio draudimo mokesčius – beveik 34 dienas, gyventojų pajamų mokestį – 15 dienų.

Taigi darbo apmokestinimas Lietuvoje yra kur kas aktualesnė problema. Jei standartinis PVM tarifas daugelyje ES šalių yra panašus, Lietuva pagal darbo jėgos apmokestinimą (gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai kartu sudėjus) patenka į ES valstybių pirmąjį dešimtuką. Mokesčių našta siekia 42 proc. Tai reiškia, jog norint gauti 3 litus, reikia uždirbti 5. Pagal tokią mokesčių naštą mes lygiuojamės į Skandinavijos valstybes.

Norėdami paskatinti ekonomiką, pritraukti daugiau užsienio investicijų, sukurti naujų darbo ir didinti žmonių atlyginimus privalome mažinti mokesčių naštą dirbantiems žmonėms. Būtent šis mokestis, o ne PVM yra svarbus norint didinti valstybės patrauklumą ir gerinti verslo aplinką.
Savo rinkimų programoje Liberalų sąjūdžio atstovai aiškiai pasisakė už būtinybę toliau mažinti darbo mokesčius Lietuvoje. Deja, staiga užgriuvusi finansų krizė šiuos planus privertė atidėti.

Dabar belieka džiaugtis, jog pavyko perkalbėti savo koalicijos partnerius konservatorius, kurie praėjusių metų pabaigoje buvo užsidegę socialdemokratų idėja, prisidengiant progresinių mokesčio vardu, padidinti mokesčius net 2000-3000 litų uždirbantiems žmonėms. Dar labiau apmokestinę kvalifikuotus, gabius ir gerą išsilavinimą turinčius žmones, mes pasmerktume Lietuvą ilgiems laikams likti pigios darbo jėgos valstybe. Joks investuotojas nekurs išsilavinusiems žmonėms skirtų darbo vietų Lietuvoje, jei Latvijoje ar Estijoje mokesčiai bus mažesni.

Išgelbėję Lietuvą nuo Graikijos likimo, patekome į kitą žaidimo etapą. Dabar situacija valstybės finansuose yra kur kas geresnė nei 2008-ųjų pabaigoje, ekonomika auga, tačiau nepakankamai, kad žmonių gyvenimas pradėtų pastebimai gerėti. Jei nieko nedarysime lėtas augimas arba stagnacija tęsis ilgus metus. Greitesniam valstybės ūkio atsigavimui reikia stimulo. Juo galėtų tapti mokesčių mažinimas dirbantiems nuo 2013 metų.

Liberalų manymu, pirmas taikinys galėtų būti socialinio draudimo mokesčiai. Pagaliau reikia įvesti „Sodros“ mokesčio ribą jo daugiausiai sumokantiems darbuotojams. Tokiu būdu mes paskatintume darbdavius kelti žmonėms atlyginimus, padarytume Lietuvą investuotojams patrauklia kvalifikuotos darbo jėgos valstybe, stabdytume jaunų ir išsilavinusių žmonių emigraciją.