Tai, kad Lietuvos interesams Europos parlamente turintis atstovauti V.Tomaševskis su Lietuva diskutuoja per užsienio šalių sostines, tarptautines institucijas ir užsienio valstybių ambasadas Lietuvoje jau visiškai nebestebina. Stebina tik nauji “diskriminacijos” atvejai. Panagrinėkime šį atvejį kiek detaliau.
Svarbiausias LLRA „priekaištas“ susijęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pakeisti Širvintų - Vilniaus apygardos ribas. Anot LLRA, šis apygardos ribų perbraižymas nepalankus lenkų tautinei bendruomenei, nes būtent šios tautybės rinkėjai yra perkeliami iš lenkų dominuojamos apygardos į kaimyninę Molėtų - Švenčionių, dominuojamą lietuvių.
Iš tiesų, iš Širvintų – Vilniaus į Molėtų – Švenčionių apygardą perkeltos dvi apylinkės, o tai faktiškai reiškia apie 700 (iš 1200 registruotų) nuolat balsuoti ateinančių rinkėjų, iš kurių pirmajame ture apie 65 proc. balsuoja už LLRA kandidatus.
Ar tai gali lemti rinkimų rezultatus? Kitaip tariant, kokį realų poveikį šis apygardų ribų pakeitimas gali turėti visos Širvintų – Vilniaus apygardos rezultatams, kur 2008 m. laimėjo LLRA atstovas?
Nesunku paskaičiuoti, kad jei šios apylinkės būtų perkeltos 2008 m. Seimo rinkimuose, LLRA kandidatas Širvintų - Vilniaus vienmandatėje apygardoje būtų surinkęs 31 proc. (vietoj 32 proc.) balsų pirmame ir 58 proc. (vietoj 59 proc.) antrame rinkimų ture. Tai reiškia, kad tiek pirmajame, tiek ir antrajame ture jis būtų praradęs tik apie 1 proc. palaikymo. Remiantis šia statistika, akivaizdu, jog Vyriausios rinkimų komisijos sprendimas LLRA kandidatams statistiškai neturi ir negali turėti jokios realios neigiamos įtakos, juolab kad ši partija vienareikšmiškai dominuoja Širvintų - Vilniaus apygardoje.
Be to, VRK sprendimas keisti apygardų ribas – įstatymo padiktuota būtinybė, o ne tariamai priešiškų lietuvių politiniai žaidimai. Pagal Lietuvos įstatymus rinkimų apygarda rinkėjų skaičiumi negali daugiau nei 20 proc. skirtis nuo rinkėjų skaičiaus apygardose vidurkio (dabartinis vidurkis – 36 804). Net šešios apygardos iš 71 nebeatitiko šio kriterijaus. Tačiau tik dvi iš jų (Širvintų – Vilniaus, Vilniaus – Trakų) domina LLRA. Ir tai nestebina, nes jose 2008 m. išrinkti 2 iš 3 LLRA parlamentarų. Visgi remiantis įstatymais, abejose apygardose buvo atitinkamai 721 ir 834 rinkėjais per daug. Todėl apygardų ribų perbraižymas buvo neišvengiamas.
Valstybių, kur subjektyvus apygardų ribų perbraižymas (angl. gerrymandering) jau yra tapęs tradicine politinės sistemos yda, atstovai, apskaičiavę perbraižymo efektą, tokį mūsų VRK sprendimą geriausiu atveju ironiškai įvertintų tik kaip nevykusį šios taktikos taikymo pavyzdį. Nepaisant to, sukeltas triukšmas paskatino kalbas apie ESBO stebėtojų misiją Lietuvoje per ateinančius Seimo rinkimus.
Stebėtojų Vilnijos apygardose vyksiančiuose rinkimuose iš tikrųjų reikia, bet dėl visiškai priešingų priežasčių nei kalba LLRA lyderis. Apie tai geriausiai gali papasakoti tie regiono žmonės, kurie nepaisant jų tautybės, puikiai supranta, kad Vilnija nusipelnė daug daugiau nei LLRA politinis dominavimas.
Įprasta, jog LLRA priekaištuose Lietuvos valstybės institucijoms, kaip ir argumentuose dėl apygardų ribų perbraižymo, dominuoja tautinis veiksnys. Tai patvirtina ir taip akivaizdų faktą, jog LLRA neturi jokios vietos vertybinėje – ideologinėje skalėje, o politinius dividendus pelnosi “politizuodama” tautines, o ne socialines, profesines ar vertybines takoskyras Lietuvos visuomenėje.
Tad verta pakartoti ne kartą politikos apžvalgininkų keltą klausimą tos pačios LLRA atstovams: jeigu politiką apibrėžia draugo ir priešo skirtis, tai kas yra priešai partijos, kuri susikuria tautiniu, o ne ideologiniu pagrindu?
Laurynas Kasčiūnas yra Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas, šiame rašinyje reiškiama jo asmeninė nuomonė