Išliekant tarptautinių finansinių rinkų nepasitikėjimu šalių finansais ir sparčiai augant socialiniam spaudimui didinti išlaidas, Lietuva bus priversta ieškoti sprendimų ne tik galinčių užtikrinti socialinį teisingumą, bet ir subalansuoti biudžetą. Nuoseklus ūkio skatinimas ir ekonomikos atsigavimas yra svarbūs faktoriai mažinantys deficitą, tačiau nepakankami padengti viešojo sektoriaus socialines išlaidas ir suvaldyti skolos augimą. Tam bus reikalingi papildomi struktūriniai sprendimai.
Per pastaruosius kelis metus buvo priimta nemažai sprendimų, kurie padėjo stabilizuoti finansinę padėtį, tačiau nepakankamai užtikrinti tvarų Lietuvos ūkio atsigavimą. Jau girdime kai kurių bankininkų balsus apie tai, jog nekilnojamo turto ar kitam progresiniam mokesčiui - ne laikas. Tačiau Vakarų šalių praktika rodo, jog atsigaunant ekonomikai komerciniai bankai greitai įsisuks į konkurencinę kovą dėl naujų būsto paskolų, pūsdami ir naujus kainų burbulus. Spekuliantai taip pat nemiegos.
Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad Lietuvoje darbo ir vartojimo apmokestinimas yra gana aukštas, tačiau turto apmokestinimas išlieka gana žemas. Remiantis įvairiomis studijomis iš nekilnojamo turto mokesčio OECD šalys surenka daugiau kaip 2 proc. nuo BVP, Lietuvos atveju tai galėtų reikšti apie 2 mlrd. litų papildomų pajamų. Mažiau išsivysčiusios šalys paprastai surenka kiek mažiau pajamų, tačiau vidutiniškai iš NT mokesčio yra surenkama apie 1 proc. nuo BVP. Įvedus NT mokestį Lietuvoje, priklausomai nuo formos ir dydžio, valstybė galėtų tikėtis žymių pajamų, kurios sudarytų prielaidas ateityje mažinti Lietuvos skolą ir, žinoma, gerinti viešųjų paslaugų kokybę.
NT mokestis butų itin svarbus užtikrinant ir savivaldos finansinį savarankiškumą, nes surinktas pajamas gautų savivaldybės. Tai užtikrintų geresnį projektų planavimą ir kokybiškesnę infrastruktūrą tiems patiems būsto savininkams. NT mokestis svarbus ir planuojant biudžeto išlaidas - siekiant išvengti per sunkmečius nenumatytų socialiai jautrių karpymų, nes turi stabilią ir nuo ekonominių ciklų mažiau priklausomą mokesčio bazę.
Lietuvoje apmokestinimas koncentruotas ties pajamomis ir vartojimu, kurie jautriausi ekonomikos svyravimams, todėl krizės atveju mokesčio bazė traukiasi ir mokestinės pajamos mažėja labai sparčiai, tuo tarpu stabiliausia mokesčio bazė - kapitalas (turtas) apmokestinami minimaliai ir paprastai sudaro tik vos 4 proc. visos mokesčių bazės (lyginant su vidutiniškai 14 proc. Eurozonoje).
NT mokestis taip pat naudingas socialinei atskirčiai mažinti - apmokestinimo mechanizmas, nustatantis prievolę daugiau mokėti didesnės vertės NT turintiems gyventojams de facto įneša papildomo progresyvumo (vertikalaus teisingumo) į apmokestinimo sistemą, užtikrindamas, kad turtingesnieji (t. y. galintys mokėti) daugiau prisideda prie viešųjų išlaidų finansavimo. NT apmokestinimo atveju, tokiomis viešosiomis išlaidomis paprastai nurodoma atitinkamos teritorijos viešoji infrastruktūra, turinti tiesioginės įtakos ir nekilnojamojo turto vertei.
Tokiu mokesčiu atsirastų ir papildomi „alternatyvūs“ kaštai nekilnojamojo turto savininkams, skatinantys efektyviau naudoti turimą nekilnojamąjį turtą, kartu veikiantys kaip naujų kainų „burbulų“ prevencijos priemonė. NT burbulų subliūškimo kaštai ekonomikai ir visuomenei yra žymiai didesni nei mokestinė našta siekiant jų išvengti. Žinoma, bet koks naujas mokestis turėtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, todėl paprastai pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomi įvairūs lengvatų (sumažinimo) mechanizmai - mažesni mokesčio tarifai, neapmokestinamojo vertė, plotas, lengvatos socialiai jautrioms grupėms ir pan.
Finansų ministerijos duomenimis, NT mokesčio ES neturi tik Estija ir Malta. Visose kitose ES narėse NT, įskaitant ir gyvenamuosius būstus, yra mokesčio objektai.