Apie teisinės kazuistikos dviprasmybes šiame sprendime dar parašysiu. Dabar dedu teisinei bendruomenei verdikto pradžią: ieškovas p. Vasiliauskas apibūdinamas kaip LSSR valstybės saugumo tarnybų pareigūnas.
Ponai, kokios valstybės? Ar jūs užvakar kabinete pripažinot Lietuvos (?) „socialistinę“ sovietų „respubliką“ kaip valstybę? Nekalbant jau apie okupanto sustatytas nerinktų „atstovų“ struktūras kaip respubliką. Sovietinius enkavedistus ir gebistus būtent jos – nesamos net marionetinės valstybės – pareigūnais?
Vien dėl šios revanšistinės klastotės per neraštingumą Lietuvos atstovas EŽTT būtų turėjęs ne tik protestuoti formaliai nesutikdamas, atskirai manydamas, bet ir išeiti iš posėdžio.
Supraskim, galų gale, kad mūsų laisvės kova tęsiasi toliau. Nepriklausomą demokratinę tapatybę turime kurti ir ginti kiekviename darbų bare (ne alubary).
Omonininkai (ką tik!), stribai (NKVD), saulės nešėjai ir tebevaržomieji čekisto priesaikos...
Galų gale, susirinkim ir išsiaiškinkim, ką prokurorai, rašantys kaltinimus neva Lietuvos vardu mąsto apie Lietuvos valstybę, nors buvusi metropolija ir pyktų, būdama „kitos nuomonės“. Gindami save, giname Europą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.