Pasak „FC Vilnius“ klubo prezidento, infrastruktūros trūkumus LFF traktavo savotiškai. „Mes kaip namų aikštę deklaravome sostinės „Žalgirio“ stadioną. Vilniaus „Žalgirio“ klubas - taip pat, bet jie tą kriterijų atitiko, o mes ne, nes dar turime tualetus pastatyti ar rūbines suremontuoti. Manau, kad tai nėra objektyvu“.
„FC Vilnius“ taip pat privalėjo įsigyti koridorių žaidėjams išeiti į aikštę, kurių nėra ir kituose šalies stadionuose.
Tai, kad „FC Vilniaus“ klubas neturi vaikų ir jaunimo grupių, LFF taip pat įvardino, kaip „sporto reikalų“ rimtą trūkumą. Tačiau, anot vilniečių klubo atstovų, iki šių metų daugelis Lietuvos klubų bendradarbiaudavo su savo regiono futbolo mokykloms ir tai nebuvo problema. „FC Vilnius“ ketino kuruoti sostinės futbolo mokyklą.
„Iš tiesų mes labiausiai nusižengėme ir neįvykdėme finansinių kriterijų, nes nespėjome pateikti tarptautinį standartą atitinkant į balansą, patvirtintą audito“, - prisipažino A. Breikštas. - Nedejuojam ir nesakom, kad mes šventos karvės ir mus neteisėtai kažkas pavijo nuo gatvės. Mes sutinkame, kad nesugebėjome visiškai atlikti biurokratinių ar popierinių procedūrų“.
A. Breikštas priminė, kad jau penkeri metai „FC Vilnius“ negauna piniginių kompensacijų už Sauliaus Mikoliūno, Pauliaus Grybausko, Pauliaus Paknio ir Mindaugo Pankos anuliuotus kontraktus su tuometiniu „Futbolo perspektyvų klubu Šviesa“, nors LFF dokumentuose teigiama, kad „klubas, užregistravęs šiuos futbolininkus, privalo per 30 dienų sumokėti kompensaciją nuo pirmojo jų profesionalų kontrakto pasirašymo“.
„Mes nuo kito pirmadienio (04.21) bandysime kelti klausimus LFF ir kitose Europos institucijose dėl jaunų žaidėjų ugdymo kompensacijos ir transferų, kad šioje srityje pagaliau būtų įvesta tvarka. Mūsų klube 30 žmonių jaunesnių negu 23 metų, todėl šį tema tokia svarbi“, - teigė „FC Vilniaus“ savininkas.
Jau dabar „FC Vilnius“ su kai kuriais geriausiais savo komandos žaidėjais yra pasirašęs tokias sutartis, kad, jei futbolininkas vienpusiškai nutraukia kontraktą, turi sumokėti ekipai 1,5 milijonų litų kompensaciją.
„FC Vilniaus“ klubo direktorius Vaidas Beneševičius, atidžiai studijavęs UEFA licencijavimo dokumentus, pastebėjo, kad kiekviena federacija turi atsižvelgti į ekonominę šalies padėtį, gyventojų skaičių, futbolo populiarumo lygį, klubų skaičių, situaciją TV rinkoje, rėmimo, reklamos ir kitus klausimus ir tik tada taikyti sankcijas už licencijavimo tvarkos pažeidimus.
„LFF reikalavimai „FC Vilniui“ neatitinka šių dienų tikrovės Lietuvos futbole, o biurokratai sunkiai įsivaizduoja, ką išgyvena Lietuvos klubai“, - teigė V. Beneševičius. - Didesnės bausmės klubui, kaip pašalinti jį iš aukščiausios lygos, - negali nė būti“.
Klubas „FC Vilnius“ yra viešoji įstaiga (VšĮ) ir nepelno siekianti organizacija, nes tik taip gali priimti labdarą ar paramą. Klubo biudžetas labai „paprastas ir aiškus“ - sezonui gaunama parama iš kai kurių įmonių, o kiek trūksta - A. Breikštas investuoja „iš savų pinigų“.
Paklaustas, ar per praėjusį sezoną išparduota pusė komandos, nėra „pelno siekimas“, A. Breikštas buvo konkretus: „Gavome 25 tūkst. eurų už brazilo Kleiro nuomą ir 90 tūkst. litų už M. Panką. Mums priklauso 50 procentų nuo kitų parduotų žaidėjų ateities transferų. Svajojame, jei pavyktų brangiai parduoti vieną kitą futbolininką - iš karto pagerėtų situacija ir būtų smagiau. Žaidėjų pardavimas nėra pelno siekimas, o tik įplaukos už tavo padarytą darbą“.
Spaudos konferencijos pabaigoje A. Breikštas pateikė dar dvi neoficialias jo vadovaujamos komandos „sunaikinimo“ prielaidas - aršią Vilniaus klubų tarpusavio konkurenciją ir jaunų futbolininkų poreikį rinkoje.
„Žalgiris“ senas ir garsus klubas, „Vėtra“ strategiškai turi šiokią tokią struktūrą, stadioną, todėl jai lengviau kurti ateities pamatus. Sostinei trijų klubų per daug, todėl geriau vieną sunaikinti. Mus sužlugdyti naudingiausia, nes turime apie 30 jaunų žaidėjų, kurių dauguma rinktinių nariai. Kiti klubai mūsiškiais gal būt norėtų pasipildyti savo rezervą“.
A. Breikštui, kuris yra ir lenkų Lodzės LKS klubo savininkas, liūdniausia, kad lietuviai mažai myli futbolą. „Jei palygintume, kaip Lenkijoje žmonės myli futbolą, tai Lietuvoje norėtųsi nors 20 procentų tos meilės“, - sakė verslininkas.
Vienintelės pirmoje lygoje žaidžiančios Vilniaus komandos vadovas mano, kad nebūna to blogo, kas neišeitų į gerą. „Nenorime nei verkti, nei dejuoti, nei nuogąstauti. Esame optimistai ir ketiname žygiuoti pirmyn“, - pokalbį baigė A. Breikštas.
