Kurdama arenos fondą Kauno valdžia vylėsi, kad kauniečiai jį pildydami simboliškai patvirtins, jog miestui pasistatyti areną, apie kurią kalbama daugiau nei dešimt metų, iš tikrųjų yra garbės reikalas. Tikėtasi, kad ir Vyriausybė, matydama paprastų Kauno gyventojų pastangas, "susimylės". Tad nacionalinio objekto statusą gavusi statyba esą bus dosniai finansuojama visos Lietuvos biudžeto lėšomis.
Vienų šaltinių teigimu, tam Vyriausybė buvo numačiusi skirti 60 mln. litų, kitų - 20 mln. mažiau, dar treti teigė, kad "iš Vilniaus ateis šimtas milijonų", tai yra pusė arenos statybai reikalingų lėšų.
Į Eltos klausimą, kiek Vyriausybė žada skirti pinigų Kauno arenai, premjeras G. Kirkilas atsakė gana aptakiai.
"Apie kokią konkrečią sumą galima kalbėti, jeigu Vyriausybė dar nematė tos arenos projekto? Sutarėme su meru - pristatys jį, kai tik bus pabaigtas. Tada svarstysime ir spręsime, kaip tą statybą paremsime. Bet tai nereiškia, kad miestui galima sėdėti nieko neveikiant. Patiems reikia rimtai ieškoti kitų šaltinių statybai finansuoti", - sakė Vyriausybės vadovas.
Užsakant tyrimus, sprendinius, samdant specialistus savivaldybės biudžetas dėl sporto rūmų "statybos" K. Baršausko gatvėje turėjo nemažų išlaidų, jeigu nekalbėsime apie areną Nemuno saloje. Kol architektas Eugenijus Miliūnas savo suprojektuotą milžiniškos tabletės formos statinį "taikė" nutupdyti Kalniečių parke, kauniečių delegacija biudžeto lėšomis važiavo pasidairyti net į Jungtines Amerikos Valstijas.
Ne vieną biudžeto milijoną savivaldybė sumokėjo tam pačiam architektui E. Miliūnui už projektą, nors iki prancūzų atėjimo jis nebuvo baigtas. Išleido pinigų ir bendraudama su prancūzais. Tačiau kol prancūzai su kauniečiais dėl arenos Nemuno saloje derėjosi ir nesusiderėjo, E. Miliūno "tabletė" atsirado Šiauliuose. Iš naujo Kauno valdžios pakviestas projektuoti sporto rūmus jau ne parke, o saloje, architektas keičia arenos formą: bus ne tabletė , o aštuoniakampis.
Iš kur gaus pinigų statyti tą "aštuoniakampį", Kaunas dar nežino. Jei kauniečiai tokiu tempu kaip dabar pildys arenos Nemuno saloje statybos fondą, lėšų šiam objektui pastatyti pavyks surinkti per daugiau nei pusantro tūkstančio metų.
Pasak buvusios Kauno miesto tarybos, dabar Seimo narės Violetos Boreikienės, fondas - tik iliustracija prastos situacijos, kuri Kaune susiklostė per pastarąjį dešimtmetį.
"Situacija akivaizdžiai parodo: miestui vis nesiseka suformuoti tinkamos valdžios. Fondas tikrai sparčiau pilnėtų, jei verslas nebūtų praradęs pasitikėjimo miesto valdžia. Verslininkai nerodo entuziazmo dėl šios statybos, bet verslo įmonės pakankamai daug mokyklų, vargšų, ligoninių, įvairių renginių remia. Už tai verslininkams turėtų tekti pelnyta pagarba, ir miesto vadovams derėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas verslui vystytis, ko dabar nėra. Jei ne verslininkų indėlis, kažin ar Kaunas šiandien daug turėtų", - sakė V. Boreikienė.
Ji tikisi, kad žmonės atsilieps į raginimą padėti arenos statybai lėšomis, kai bus baigtas projektas ir paskelbti jo vertinimai.