– Marcusai, tai buvo labiau gynybinio pobūdžio rungtynės, ar tiesiog komandos prastai mėtė?, – po rungtynių amerikiečio pasiteiravo „BasketNews.lt“ žurnalistas.
– Nei viena, nei kita.
– Tada kas?
– Pakankamai sunku pelnyti taškus, kai prieš tave prasižengiama. Pakankamai sunku... Sunku pačiam nulemti rungtynes. Mes nenulėmėme rungtynių baigties. „Olympiakos“ irgi nenulėmė.
– Manote, kad rungtynes nulėmė trys vyrukai oranžiniais marškinėliais?
– Tai tavo žodžiai. Aš tik išreiškiu savo emocijas.
– Pirmoje rungtynių dalyje kelis kartus buvote susiėmęs už nugaros. Jautėte skausmus?
– Nenoriu apie tai kalbėti. Aš tik noriu, kad galėčiau prieš varžovus žaisti taip, kaip jie žaidžia prieš mane. Taip agresyviai, taip pat prasižengdamas, kaip jie. Norėčiau lygiai taip pat elgtis gynyboje, tačiau aš to negaliu padaryti. Kiekvieną kartą, kai aš tai padarau, man švilpiama pražanga.
Visi žino, kad aš ant nugaros nešioju taikinį. Taigi varžovų gynybai leidžiama, pakartosiu – leidžiama atakuoti mane. O aš negaliu atsakyti atgal.
– Tačiau tai nėra pirmos rungtynės, kuriose teisėjai vaidino tokį svarbų vaidmenį.
– Taip tu sakai, tačiau, taip, jų faktorius dažnai nulemia rungtynes. Tas pats buvo Madride, kai žaidėme su „Real“. Europos krepšinis neklestės ir neaugs, kol visi krepšinio aspektai nebus atsakingi už savo veiksmus ir visi aspektai negerės.
– Kaip įvertintumėte apskritai šį sezoną „Žalgiriui“?
– Vidutiniškai. Esu visiškai tikras, kad nemažai žmonių išvis netikėjo mūsų galimybėmis patekti į TOP-16. Aš pats jaučiuosi labai gerai, džiaugiuosi, kad atsigavau po traumos, galėjau vesti komandą ir būti tokioje formoje, kokioje esu įpratęs būti. Man reikia tokių rungtynių, kad išbandyčiau savo galimybes – fizines ir moralines. Man tai buvo geras testas. Žmonės sako, kad mes pasiekėme daugiau nei turėjome ar galėjome. Tačiau aš visada iš savęs reikalauju tik geriausio.