Š. Marčiulionis puikiai atsimena 1992 metų Barselonos olimpiadą ir joje po ilgų okupacijos metų galėjusią dalyvauti Lietuvos krepšinio rinktinę. Pasak Š. Marčiulionio Lietuvos krepšininkų psichologinė pusiausvyra buvo tvirtesnė.
„Mūsiškai turėjo mažiau psichologinio streso, negu rusai. Tai įrodo lietuvių geresnis pataikymo procentas, ir ypač baudų metimų taikumas. Vadinasi lietuvių psichologinis pasirengimas buvo geresnis“, - pastebėjo Š. Marčiulionis.
Pasak vieno geriausių visų laikų gynėjo, Rusijos rinktinės žaidimas su lietuviais jo labai nenustebino.
„Kaip čia tiksliau pasakyti. Nustebino, kad Rusijos rinktinės treneriai leidžia kelti chaosą aikštėje Chriapoms-Monioms (rusų krašto puolėjai - Viktoras Chriapa ir Sergejus Monia - DELFI). Tiesa, treneriui Davidui Blattui kažkiek pavyko suderinti tradicinį rusų žaidimą „bėk ir mesk“ su komandiniais veiksmais“, - DELFI teigė pašnekovas.
Š. Marčiulionis mano, kad po olimpinio turnyro trejų rungtynių Lietuvos rintinė atrodo psichologiškai stabili, o mūsų šalies treneriai sumaniai išnaudoja atsarginių suolelį.
„Trys pergalės olimpinio krepšinio turnyro maratone – labai rimtas dalykas. Čia labai daug lemia psichologija, kai reikia lygiavertį varžovą palikti sau už nugaros ir žaisti už jį stabiliau.
Gerai, kad Lietuvos rinktinės treneriai leidžia žaisti krepšininkams nuo atsarginių suolelio. Mūsų rezerviniai yra pakankamai lygūs savo meistriškumu, jie naudingai įsiliejo į komandos žaidimą, kai reikėjo būti pranašesniems. Kalbu apie Simą Jasaitį ir Joną Mačiulį ketvirtadienio rungtynėse. Trenerių pasitikėjimas atsarginiu suoleliu suteikė akivaizdžios naudos mūšyje su rusais“, - lietuvių laimėjimo sudedamąsias dalis DELFI vardino Š. Marčiulionis.