Vos tik juos pamatęs supratau, kad planuoja kažką negero. Vienas nešėsi pusę plytos, o kiti du akylai žvalgėsi, ar jų niekas nemato. Prisiartinę prie vieno iš automobilių dar kartą visi apsižvalgė ir manęs nepastebėję ėmėsi veiksmų.
Tas, kuris nešėsi plytą, metė ją į kieme stovinčio automobilio priekinį stiklą ir visi puolė bėgti tiesiai link manęs. Staigiai atsidariau automobilio dureles, sučiupau metusįjį plytą, kiti du pabėgo. Nuvedžiau link to automobilio - priekinis stiklas suskaldytas, plyta guli ant kapoto. „Tai ką, žmogui langą sudaužei? Kviesim policiją“, - sakau laikydamas tą vaiką už rankos, o jis kad ims verkti: „Dėde, aš netyčia, aš daugiau taip nedarysiu, prašau paleiskit“. „Mačiau kaip tu netyčia atsinešei plytą ir metei ją į langą“, - viena ranka laikau vaiką, o kita renku 112 telefone.
Netrukus, išgirdusi vaiko verksmą, pro langą iš viršutinio aukšto išlenda moteris.
- Ko tu čia prie to vaiko pristojai, ką jis tau padarė? Staigiai paleidi arba tuoj mano vyras nulips pašnekėti.
- Šitas vaikas ką tik su plyta sudaužė automobilio langą, o aš jo nemušu, tik laikau, kad nepabėgtų, kol atvažiuos policija.
- Ar tavo tas automobilis?
- Ne mano, bet tai nekeičia situacijos.
- Tai koks tada tavo reikalas kas ką sudaužė? Staigiai palieki vaiką ramybėje arba tau pačiam tuoj policiją iškviesim.
Netrukus išgirdusios triukšmą į kiemą ateina dar dvi moteriškės ir pradeda šaukti viena per kitą. Kažką paaiškinti trims šaukiančioms moteriškėms neįmanoma. Dabar jau aš esu kaltinamas užsipuolęs vaiką. Iš laiptinės išeina ir vyras:
- Tu čia ką prieš vaikus kietas? Aš 20 metų tarybinėj armijoj tarnavau, tokius kaip tu vienu smūgiu priplodavau, - ir puola man į atlapus.
Suplėšė striukę, nubrozdino smakrą, vaikas pasinaudojęs šiuo susistumdymu pabėgo. Matydamas, kad nesu suprastas ir mano bandymas aiškinti savo tiesas tik dar labiau įžiebs konfliktą, iš kiemo išėjau ir aš. Tiesiog kyla klausymas, ar čia aš situaciją vertinu ne visai adekvačiai? Juk to vaiko nei mušiau, nei ką kita jam padariau, tik norėjau neleisti pabėgti, kol atvažiuos policija.
O sudaužytas priekinis automobilio stiklas - tikrai ne kažkokia smulkmena ar nekalta išdaiga, į kurią galima numoti ranka. Ar čia vis tik visuomenė sureagavo neadekvačiai? Juk tie žmonės, stoję jo ginti, - nei jo tėvai, nei apskritai tą vaiką žino. O pilko „Toyota Corola Verso“ savininkui Vilniaus kieme, radusiam automobilį sudaužytu stiklu, galiu pasakyti, kad aš tikrai stengiausi, bet visuomenė to nesuprato.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!